| ... Autorius: | 2012 05 28 21:39 | Žiūrėta: 5052 Galima išgerti vieną sklidiną šaukštą mėnulio arba mėgautis tablete kas dvi valandas. Jis padeda užmigti ir numalšina skausmą, be to, išlaisvina tuos, kurie per daug filosofuoja. Gabalėlis mėnulio piniginėje pranoksta triušio letenėlę ant kaklo- padeda surasti mylimąjį, praturtėti nieko neveikiant. Mėnulio trupinėliai kišenėje aplenkia gydytojus ir ligonines, Salžiųjų galima duoti palaižyti vaikams, kuriems nesinori užmigti. Keli mėnulio lašeliai senelio akyse padeda numirti taikiai. Šviežią mėnulio lapelį paslėpęs po pagalve susapnuosi savo svajonę. Visada nešiokis mažytį butelaitį mėnulio oro ir niekada neprarasi tikėjimo, Padovanok raktą nuo mėnulio įkalintiems iki gyvos galvos- nėra geresnio vaisto nei mėnulis tiksliomis dozėmis.
Begarsė tyla...Noras uždusti ir virsti skudurine lėle. Bet kam.. Kodėl taip? Nejau tai tavo gyvenimo pašaukimas - tarnauti tylai ir nežinomybei..?! Nejau tu to trokšti-būti kaip visi? Ir neparagauti to kartėlio, ar džiaugsmo trupinėlio.. kodėl? Už ką? Ar tu dar girdi mane? Įsiklausyk, ko trokšta širdis, ji spurda tavajame delne ir lyg tylutėlėmis pėdutėmis keliauja ten - į platybes, kur viskas nauja, tyru, nematyta, neregėta ir net neragauta... Norėčiau čia pasilikti, dar pabūti... Bet ne.. bijau.. bijau tos nežinomybės... tos tylos alsavimo šalia savęs.. bet pažvelk į širdį... ji džiaugias, ji laiminga... Jos mažytės pėdutės tarytum įsispaudžia kiekviename Žemės lopinėlyje ir priverčia viską atgimti ir dar kartą sužydėti! Tikėjimas ir laukimas? Jie tavo draugai? Tu tiki jais? Manai, kad viskam ateis savas laikas..?
Komentuoti
Share
| | | | | ... Autorius: | 2012 05 28 21:37 | Žiūrėta: 5008 ..retai kada tenka sugryzti. Retai kada tenka tiesiog atsisukus pamatyti savas klaidas, savo norus... gal net pacio saves apgaudinejimus. O gal tik apsauga... tvora, kuri lyg rusiskos matrioskos sudaro mano pasauleli mano ivaizdi... nes nenumanau kiek esu dar stiprus kautis su malunais... Atrodo jau laime cia pat... bet ar tai laime, jei i ja ratai vis leciau slinkti imasi...
Komentuoti
Share
| | | | | Gyvenimui Autorius: | 2012 05 28 21:30 | Žiūrėta: 4906 ...ar atradai save?
Bandžiau atsimerkti, nuo blakstienų byrančios traiškanos žemyn riedėjo. Užsnūdau. Matyt, kai šlaviau grindis tėvo-staliaus dirbtuvėj. Apsidairiau. Daugybė stalų, kėdžių, kryžių... ko tik čia neprimeistrauta, nepridrožta. Tik... priešais mane ant lentynos... jie... įvairiausiomis formomis iš medžio išdrožinėti... tomis akimis... mane matė...
As ir kazka maciau.O gal tik stebejau savo stovimojoje pozoje ir kentejau nejudejimo busenoje, mat visa kas mane supo kvepavo savastimi.Kvepavo savo gyvenimo kvapais, kuriu niekas nemato, niekas nejaucia ir tik voratinklio rezginiai visa tai supancioje laiko lyg saujoje.
As kazka vis jauciu...
Aš vienas? Akmuo.. O kur kiti? Namai ant smėlio gi nestovi... Jaučiu palengvėjimą, lyg kas medį, šaką jo iš širdies būtų ištraukę. Per tamsu, kad ką suprasčiau... Nenoriu suprasti. Suprantantys per daug kenčia. O paskui susiprate vistiek nusisuka nuo sumeluotos tiesos.
Grįžta sąmonė – šiandien sekmadienis, niekur nereikia skubėti.
Įsiklausau į ryto tylą – subarška šuns grandinė. Įlindo į būdą. Kažkas pažadino mus abu, bet tas kažkas nepiktas, pažįstamas, nes šuo nesulojo, tik pasiklausė ir nurimęs grįžo į šiltą guolį.
Niekas nesuvysto tamsoje ziemos...
Dabar paėmiau pirmą sąsiuvinį atsiminimams ir vėl sukirbėjo abejonė – o kokia prasmė? Juk žinau – nuvilsiu. Ypač jei tikitės kažko nepaprasto. Ne vien todėl nuvilsiu, kad nesugebu įdomiai rašyti, svarbiau yra tai, kad nieko įdomaus mano gyvenime nei nebuvo.
As neturiu vilties atrasti saves...
Atrasti saves. Patiketi savimi...
Komentuoti
Share
| | | | | Akimis neaprepsi ir nesustapdysi to laiko... Autorius: | 2012 05 28 21:23 | Žiūrėta: 5210
Kartais Likimas lyg veja dienas viena paskui kita daug greiciau nei patsai noretumei, atsisuksiu greitu metu... Ziurek, ir jau net po atostogu bus, o rodos kad tik tik prasidejo. Akimirkos klibina uzsimerkti akis ir matyti tik tai kas islieka jose gero... Kas islieka. Nors, geriau ir maloniau jei is vis dar kas islieka. Isijungus televizoriaus deze ar pamatyti galima grazumynu, kuriu siulo gamta? Ar galima uzuosti kvapu perliukus? Nemanau...
Siandien tiek ir tiek avariju... Kazkas pagautas , kazkas pabego ir baimes vedamas net patsai nebezino ar ieskomas.
Sustokim...
Pasimegaukim tuo, kas yra. Ka galime vis dar matyti...
Komentuoti
Share
| | | | | Antradienis... Autorius: | 2012 05 22 09:22 | Žiūrėta: 5490 Labas rytas sakau pirmiausia sau, kol vis akys nepraustos ir nugara neisjudinta po nakties isiklausymo i lietu. Buk pasveikintas dangau, daves ramybe sau bet neapgalvotai apvertes verandoje geliu vazonus... Teks persodint... Labas rytas rasos lasui, i kuri istieses delna lyg moteri paglostau... Labas rytas geismui, juk nauja diena... Labas rytas...
Siunciu visiems akimirka ryto... Tyruma ryto...
Komentuoti
Share
| | | |
|