1. Šiaudinės (Akmenės r.) Švč. Mergelės Marijos bažnyčia liaudies architektūros formų, stačiakampio plano, su bokšteliu. Įrengti 3 altoriai. Šventoriaus tvora akmenų mūro. Jame stovi medinė masyvi varpinė.
Liudvikas Godliauskas 1775 m. pastatė medinę bažnyčią. Ji buvo Papilės parapijos filija, iki šiol garsėja Šv. Roko atlaidais. Kunigą iš pradžių išlaikė Šiaudinės dvaras. Kalniškių dvaro savininkas 1867 m. bažnyčiai dovanojo 16 dešimtinių žemės. 1901 m. vėtra nugriovė bažnyčios bokštą, 1902 m. atstatytas. 1915 m. vokiečiai išsivežė 2 varpus (paskui, kogero juos išlydė karo pabūklų gamybai?). Šiemet šioje geros auros bažnytėlėje surengti šv. Antano atlaidai (birželio 14 d.) ir šv. Roko atlaidai (rugpjūčio 16 d.) ir kt. šventės. Jei kam būtų įdomu, turiu šios šventovės kontaktus. Šiaudinės bažnyčia yra pavaizduota ir ant vieno Lietuvos pašto ženklo.

2. Platelių (Plungės r.) Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia medinė, kryžminio plano, su bokšteliu. Įrengti net 6 altoriai. Šventoriaus tvora akmenų mūro. Jos kampe įmūryta medinė varpinė.
Žemaičių seniūno sūnus Mikalojus Jonavičius Kęsgaila 1523 m. testamentu dalį turto paliko Platelių bažnyčiai. Vėliau ji kurį laiką priklausė evangelikams reformatams. 1564, 1598 ir 1654 m. bažnyčia remontuota.
1744 m. klebonas J. Vaitkevičius su parapijiečiais pastatė dabartinę medinę bažnyčią. Ją 1777 m. konsekravo vyskupas Jonas Domininkas Lopacinskis. 1771 ir 1791 m. įsteigtos altarijos. 1804 m. minima parapinė mokykla. 1820 m. bažnyčiai priklausė Pamedinčių ir Surblių kaimai. 1841 m. Plateliuose gyveno 4 kunigai.
1899 m. pastatyta dabartinė varpinė. Jonas Garalevičius 1909 m. bažnyčioje sumontavo naujus vargonus. 1908–1914 m. veikė „Saulės“ draugijos skyriaus mokykla.

3. Pabiržės (Biržų r.) Švč. Trejybės bažnyčia neogotikinė, stačiakampio plano (40 × 20 m), dvibokštė, labai aukšta ir grakšti. Įrengti 3 altoriai. Šventoriaus tvora akmenų mūro, su raudonų plytų mūro trijų angų vartais. Pirmoji katalikų bažnyčia čia buvo pastatyta dar 1515 m. Dabartinis mūrinis pastatas pastatytas 1910 m. klebono A. Rumševičiaus iniciatyva. Prieš 80 metų vyskupas K. Paltarokas bažnyčią konsekravo. Per Antrąjį pasaulinį karą bažnyčia buvo apgriauta (ypač nukentėjo bokštai ir stogas). Įdomu tai, kad Pabiržėje 1976-1982 m. gyveno ištremtas vyskupas Vincentas Sladkevičius.

4. Šeduvos (Radviliškio r.) Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia dvibokštė, renesansinė, turi baroko bruožų, kryžminio plano, su pusapskrite apside, žemomis zakristijomis iš šonų. Vidus 3 navų, yra 5 altoriai. Skliautai cilindriniai. Šventoriaus tvora akmenų mūro. Jame palaidotas klebonas prelatas Mykolas Karosas (1878–1955), kunigas Augustinas Pronskietis (1886–1986).
Manoma, kad Šeduvoje pirmoji medinė bažnyčia pastatyta ir parapija įkurta 1512 m. Upytės vaivada Jeronimas Valavičius 1640–1649 m. pastatė mūrinę bažnyčią. Ji iškart ir konsekruota. 1804 m. atstatyta po gaisro. 1906 m. įsteigtas Šv. Kazimiero draugijos skyrius. Klebono Mamerto Lumbės vadovaujamas „Saulės“ draugijos skyrius steigė lietuviškas mokyklas. Jo įsteigta progimnazija veikė iki 1940 m. Nuo 1926 m. Šeduvoje klebonavusio dekano Mykolo Karoso iniciatyva 1937 m. bažnyčia atnaujinta. Per Antrąjį pasaulinį karą ji apgriauta. Į Šeduvą 1974 m. paskirtas klebonas kanauninkas Bronius Antanaitis bažnyčią suremontavo ir restauravo. Šeduvoje 1956–1962 m. gyveno ištremtas ir mirė Kaišiadorių vyskupas Teofilius Matulionis.

5. Kartenos (Kretingos r.) Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia medinė, neobarokinė, stačiakampio plano, su 2 bokšteliais, pristatytomis zakristijomis. Vidus 3 navų (šoninės žemesnės). Įrengti 3 altoriai. Šventoriaus tvora ir vartai - mūriniai. Prie vartų stovi medinė XIX a. varpinė. Pastatyta po 1875 m. Mykolas Sapiega 1634 m. bažnyčiai dovanojo jurisdiką miestelyje ir kelis kaimus (70 valakų), 1639 m. fundavo parapinę mokyklą. 1764 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia. Ji 1873 m. gegužės 23 d. sudegė. Prašyta leisti statyti mūrinę bažnyčią, tačiau 1874 m. leista statyti tik medinę. 1881 m. bažnyčią konsekravo vyskupas Aleksandras Beresnevičius. Ei, kas plauksite Minija, užsukite ir į Karteną!

6. Merkinės (Varėnos r.) Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia gotikinė, po rekonstrukcijos įgavusi baroko bruožų, bebokštė, su trisiene apside. Vidus 3 navų, atskirtų kolonomis. Presbiteriją nuo navų skiria 3 triumfo arkos. Šventoriaus tvora akmenų mūro. Vartai su mūrine XIX a. varpine.
Manoma, kad pirmoji bažnyčia pastatyta iš tvirtovės iki 1387 m. Bažnyčia Merkinėje minima 1392 m., 1496 m. atnaujinta. 1442 m. LDK Kazimieras bažnyčiai skyrė turtų. 1607 m. įsteigtas dominikonų vienuolynas (fundatorius burmistras Kristupas Steponis), 1615 m. pastatyta mūrinė bažnyčia.

+

Merkinės tęsinys...
1676 m. įsteigtas jėzuitų vienuolynas, pastatyta bažnyčia (hetmono Mykolo Paco rūpesčiu). 1725–1773 m. veikė nepilnoji jėzuitų kolegija; 1774 m. ji atiteko dominikonams, kurie 1776 m. įsteigė mokyklą (veikė iki 1831 m.). 1822 m. liepos 16 d. per miestelio gaisrą sudegė klebonija ir visos 3 katalikų bažnyčios (parapinė, dominikonų, jėzuitų). 1832 m. uždaryto dominikonų vienuolyno bažnyčia perduota parapijai, vienuolyne įsikūrė policija ir pasienio sargyba. 1843 m. lietuvis kunigas Kajetonas Aleknavičius savo lėšomis pastatė kleboniją, 1856 m. bažnyčia šiek tiek perstatyta. Konstantinas Jagminas, Merkinėje vikaravęs 1890–1896 m., bažnyčioje pradėjo giedoti lietuviškai, organizavo lietuviškų knygų gabenimą iš Tilžės.
Kazimiero Ribikausko, Merkinėje klebonavusio 1911–1934 m., rūpesčiu 1912 m. dekoruotas bažnyčios vidus, pastatyta klebonija, atsisakyta lenkiškų pamaldų. Kiek vėliau vikaras M. Cijūnaitis su vargonininku Sčesnulevičiumi subūrė puikų lietuvišką chorą. 1912–1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius, kuriam 1913 m. leista įsteigti biblioteką - skaityklą. 1913 m. įkurtas „Ryto“ draugijos skyrius. Po Pirmojo pasaulinio karo Merkinėje dirbo kompozitorius Teodoras Brazys ir dr. Juozas Bakšys. Juos iš Vilniaus už lietuvišką veiklą ištrėmė Vilniaus vyskupijos valdytojas prelatas K. Michalkevičius. T. Brazys Merkinės apylinkėse surinko lietuviškų dainų, kunigas daktaras J. Bakšys 1921 m. įsteigė progimnaziją ir buvo jos direktorius (1925 m. mirė nuo šūvių sužalojimų). Po Antrojo pasaulinio karo Merkinėje klebonavo Zigmas Komaras, Sibiro tremtinys, Kaišiadoryse bolševikų nužudytas dekanas Andrius Juknevičius, nuo 1966 m. – Petras Laskauskas (1903–1988), (palaidotas šventoriuje). Bažnyčia 1930 m., po 1941 m. gaisro ir 1971–1972 m. remontuota. Pastaba iš dabarties: nupjovus du medžius (jie jau ne kokios išvaizdos), atsivertų visas bažnyčios grožis iš priekio.

7. Dieveniškių (Šalčininkų r.) Švč. Mergelės Marijos Rožančinės bažnyčia medinė, turi klasicizmo bruožų, kryžminio plano, su mažu bokšteliu priekyje. Virš šventoriaus vartų – aukšta neogotikinė mūrinė varpinė. Tvora akmenų mūro. Pirmoji bažnyčia mena Martyną Goštautą ir 1474 m. laikus. Dabartinė bažnyčia po gaisro buvo atstatyta 1783 m., tvora ir mūrinė varpinė baigti statyti 1903 m. Vėliau buvo parengtas projektas mūrinei bažnyčiai, bet jis taip ir liko neįgyvendintas. Šiandien pamaldos laikomis lietuvių ir lenkų kalbomis (anksčiau, kai Vilniaus kraštas buvo okupuotas, lietuvių kalbą ten draudė, trukdė giesmes giedot). Priešais bažnyčią yra pailgo apskritimo formos miestelio aikštė – urbanistikos paminklas.

8. Kalnalio (Kretingos r.) Šv. Lauryno bažnyčia stovi prie Kretingos–Salantų kelio, Salanto (Minijos intako) dešiniajame krante. Bažnyčia kryžminio plano, vienabokštė, su 4 bokšteliais. Šventoriaus tvora sumūryta iš akmenų. Jame stovi 3 aukštų medinė XIX a. varpinė. Kunigaikščio Oginskio rūpesčiu 1777 m. pastatyta bažnyčia. Joje 1801 m. pakrikštytas būsimasis vyskupas Motiejus Valančius. Bažnyčia 1882 m. vasarą sudegė (uždegė žaibas). Kunigo Simono Jucevičiaus ir parapijiečių rūpesčiu 1883 m. atstatyta, buvo Salantų parapijos filija. 1926 m. įkurta parapija. 2006 m. netoli šios bažnytėlės, Salantų RP iniciatyva buvo pastatytas 15 metrų apžvalgos bokštas, nuo kurio atsiveria graži Salanto upės kraštovaizdžio panorama.

9. Ragelių (Rokiškio r.) Švč. Mergelės Marijos bažnyčia liaudies architektūros formų, turi neogotikos bruožų, stačiakampio plano, vienanavė. Viduje yra 3 altoriai, vargonai. Šventorius aptvertas akmenų mūro tvora; jame stovi medinė keturkampė varpinė. Apie 1800-uosius metus, Ragelių koplyčioje jau vestos pamaldos, o dabartinė bažnyčia pastatyta 1875 m. Daug Ragelių gyventojų, tame tarpe ir klebonas praeito amžiaus viduryje buvo ištremti, kalinti. Jų atminimui prieš bažnyčią įrengta lenta su iškaltomis pavardėmis bei stovi unikalus paminklas, skirtas Šv. Izidoriui – žemdirbių globėjui ir Ragelių įkūrimui 1567 m. paminėti.

Tekstinė informacija parengta remiantis http://lt.wikipedia.org/wiki/... šaltiniais ir asmeniniais pastebėjimais.

ou niou :DDD 5

Patinka kad apie šias bažnyčias dar yra parašyta daug informacijos, šaunuolis Mindaugai kad įamžini tokias šventas vietas.

gerą darbą darai. Tik titilinę foto reikia keisti pvz į 5-tą

pritariu 7

turbo, kaip visada. :)

Nevertinu... Meno cia ir neieskau, a kaip dokumentika, man cia labai prastai...

11 ne 'a', bet 'o' (jei lietuviškai),
o serija patiko ;)

5

puiki ekskursija. Niekad nebūčiau pamanęs, kad tokių esama..

...gerai...dar daug kurios ir nepamatytos gyvai...

puiki serija, žiūriu ir Platelius išsukęs buvai...+5

+

rimtc darbs , rimtai padarytc

Gerai, kai yr ka paskaityt. Rimtai kaip ekskursija.

Visiems dėkoju: tiems, kas rašė trojkes ir nesugebėjo pakomentuot ir tiems, kas rašė piatakus pridėdami vieną kitą komentarėlį :)

rimti darbai 5+

Išvada peršasi paprasta, kūdros gyventojams jau pasistojo reikalas, bent kokias devynias virtualias bažnyčias pasistatyti, kad nuo lietuvos kaimo neatsilikti, nekalbu jau apie miestelius ir visokius didmiesčius :)

+

Svari serija
o kad statistika ssuvedei tai jegele :)

puiki serija, ypac patiko 4 foto :) +5

Įdomiai paziurejau

Jaukios ir gražios tos medinės bažnytėlės yra +

Nu gerai varai. 5

smagu pasidairinėti ... be to labai išsamūs aprašymai :) +5

Visada gerbiau ir gerbsiu žmones, kurie daro tokius šviečiamuosius darbus visuomenės labui. O ieškantiems meno pasakysiu, kad patys statiniai yra menas, mūsų tautos praeitis, tam tikra prasme yra menas, tad ir tie darbai irgi yra menas. Puiku.

Pagarba kaip visad ;)

labai megstu po jusu serijas pasniukstinet ir jas i megiamas isidet:))
naudinga ir grazi informacija, kur dar LT dar apsilankyt reiketu

kazkada pro jas ir as keliavau

Pagarba už darbą ir tik 5

+10 ... ne kitaip

gera serija, liuks! +++++

5