jau tos medinės kokios originalios:)
paskutinė tai išviso, kokiame rajone ji, gal link jūros (su iliuminatoriais)?

1. Inturkės (Molėtų r.) Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia stačiakampio plano, su trisiene apside ir žemu bokštu. Lubos kesoninės. Yra 5 barokiniai altoriai. Šventoriaus tvora akmenų mūro. Šalia vartų stovi medinė varpinė. Inturkės bažnyčiai 1555 m. dovanotas Rudesos palivarkas su Kačergų kaimu. Antroji bažnyčia statyta iki 1674 m. Nauja bažnyčia pastatyta 1739 metais. XVIII a. veikė parapinė mokykla. 1763 m. įkurta Šv. Rožančiaus brolija. Iki 1782 m. pastatyta koplyčia. Dabartinė medinė bažnyčia pastatyta 1855 m. Klebono Petro Prunskio rūpesčiu 1908-08-09 čia surengtas pirmas viešas lietuvių vaidinimas. Po Antrojo pasaulinio karo bažnyčią parapijiečių lėšomis suremontavo kunigai Vincentas Sladkevičius ir Mykolas Balnys.
Inturkės sakralinė architektūra pavaizduota 2008-01-05 Lietuvos pašto ženklų serijoje.

2. Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedra, pastatyta 1626 m. matoma iš tolo, važiuojant visais į Šiaulius vedančiais keliais...

3. Norviliškių (Šalčininkų r.) Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos bažnyčia sudėtingos konfigūracijos, vienabokštė, su penkiasiene apside ir bokšteliu. Centrinė nava dvigubai aukštesnė už šonines. Prie bažnyčios stovi mūrinė varpinė (XVII a. vidurys). Bažnyčia stovi prie pat Lietuvos-Baltarusijos sienos. Pamaldos čia laikomos tik lenkų kalba. Šalia stovi ir Norviliškių rezidencinė pilis, prie kurios vasaros pabaigoje vyksta garsusis muzikos festivalis „Be2gether“.
Norviliškės XVI a. buvo Surviliškio dvaro palivarkas, kurį jo savininkė Darata Zenovičiūtė-Šorcienė su Peckūnų kaimu (25 valakai) paskyrė pranciškonams. Ji 1617 m. pastatė medinę bažnyčią, o buvusį mūrinį dvaro pastatą pertvarkė į vienuolyną. 1698 m. įkurta parapija. Pranciškonai 1745 m. pastatė naują bažnyčią.
Vienuolyno bibliotekoje 1820 m. buvo 284 leidiniai (tarp jų retų spaudinių ir dvi lietuviškos knygos). 1831 m. pradėta statyti nauja bažnyčia.
1832 m. caro valdžia vienuolyną ir bažnyčią uždarė. Bažnyčia nugriauta, medžiaga panaudota Alšėnų cerkvės ir Norviliškių kareivinių statybai. 1905–1915 m. vienuolyne veikė privati mergaičių žemės ūkio mokykla. 1909 m. norėta pastatyti mokinių koplyčią, bet statybos valdyba nepatvirtino prasto projekto. Parapijiečių lėšomis 1929 m. pastatyta dabartinė bažnyčia.

4. Saldutiškio (Utenos r.) Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia. Pastato apatinė dalis akmenų mūro, viršutinė – medinė, stačiakampio plano. Šonuose, prie apsidės yra 2 žemos zakristijos. Bažnyčia turi 2 masyvius pagrindinio fasado bokštus, vienanavė, joje įrengti 3 altoriai. Šventoriaus tvora padaryta iš didelių atskirai sustatytų riedulių, tarpusavyje sujungtų dekoracine geležine jungtimi. Ūkininkai, kunigas, vikaras, altruistas A. Maciulevičius, klebonas St. Švėgžda ir mokytojas ant buvusio dvaro ūkinio pastato apatinės dalies 1928 m. surentė medinę bažnyčios dalį. Žemės reformos komisija mūrinius Saldutiškio dvaro rūmus perdavė parapijai, juose įsikūrė klebonija. Saldutiškyje iki savo mirties 1985 m. klebonavo dekanas J. Masalskas (palaidotas šventoriuje).

5. Linkmenų (Ignalinos r.) Švč. Trejybės bažnyčia istoristinė, dominuoja neoromaninio stiliaus elementai, stačiakampio plano, bazilikinė, vienabokštė. Šventoriaus tvora akmenų mūro, su tinkuotais atraminiais stulpais.
Linkmenų gyvenvietėje iki 1500 m. pastatyta bažnyčia ir įsteigta parapija. 1554 m. minima sumenkusi bažnyčia. 1645 m. pastatyta nauja. Grafas Tiškevičius 1720 m. pastatė medinę bažnyčią. XVIII a. veikė parapinė mokykla. Linkmenų bažnyčiai 1820 m. priklausė jurisdika miestelyje ir 5 kaimai. 1882 m. patvirtintas karo inžinieriaus Čerkasovo naujos mūrinės bažnyčios projektas (sąmatinė vertė 11 914 RUB). Numatoma statyti bažnyčia nebuvo didesnė už senąją, todėl generalgubernatorius 1884 m. leido statyti. Pastatyta 1887 m. Linkmenys ir dalis parapijos 1920 m. buvo okupuoti Lenkijos. 1933–1936 m. veikė „Ryto“ draugijos skaitykla.

6. Giedraičių (Molėtų r.) Šv. Baltramiejaus bažnyčia klasicistinė, bebokštė, su portalu, trikampiu frontonu ir plačiu antablementu. Vidus 3 navų, atskirtų pilioriais. Šventoriaus tvora akmenų mūro. Tvoros kampe – masyvi klasicistinė varpinė. Bažnyčią, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto įpareigotas, 1410 m. pastatė Mykolas Gintilavičius-Gentvila. 1510 m. bažnyčia buvo perstatyta. 1655 m. Rusijos kareiviai bažnyčią sudegino, 1676 m. dar buvo laikina bažnyčia. Žemaičių vyskupas Juozapas Arnulfas Giedraitis ir jo brolis Martynas 1809 m. pastatė dabartinę mūrinę bažnyčią. Pagal vyskupo valią po mirties (1838 m.) jo širdis įmūryta presbiterijos sienoje; zakristijoje kabo fundatoriaus portretas. Pamaldos 1903 m. pradėtos laikyti lietuvių kalba, suburtas lietuvių bažnytinis choras. 1911 m. lenkai trukdydavo lietuviškas pamaldas bažnyčioje. 1919 m. lenkai sutrukdė lietuviškas pamaldas, tyčiojosi iš klebono, jį terorizavo ir išvežė iš Giedraičių...

1./ 7. Gintališkės (Plungės r.) Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia stovi prie Salantų–Platelių kelio, Bebrės ir Salanto santakos. Savo forma primena tradicinį gyvenamąjį namą; stačiakampio plano, su kryžiais ant stogo galų. Šventoriaus tvora akmenų mūro. Bažnyčia pastatyta apie 1730 m. Metrikų knygos rašytos nuo 1735 m. Manoma, kad 1778 m. naują bažnyčią pastatė Mykolas Pacas. 1779 m. jai dovanota žemės, 1781 m. įkurta parapija. XIX a. pradžioje veikė parapinė mokykla. 1845 m. bažnyčia perstatyta, 1896 m. pakeista dalis sienojų, pastatas padidintas. 1850 m. pastatyta varpinė. Architektūros paminklu paskelbta 1957 m.

8. Reškutėnų (Švenčionių r.) Šv. Izidoriaus bažnyčia liaudies architektūros formų, primena tradicinį gyvenamąjį namą, su trisiene apside, žema šonine zakristija, prieangiu ir bokšteliu. Šventoriuje stovi medinė varpinė; tvora neaukšta, akmenų mūro ir medinių statinių. 1924 m. Kaltanėnų parapijos Reškutėnų kaimo gyventojai savo iniciatyva ir lėšomis pastatė medinę koplyčią. Gyventojai kreipėsi į vyskupą, prašydami koplyčią pripažinti vieša, pašventinti ir leisti laikyti joje pamaldas. Tais pačiais metais koplyčia buvo pašventinta.

9. Biliakiemio (Utenos r.) Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia stovi Krašuonos dešiniajame krante. Bažnyčia medinė, karkasinė, bazilikinė, stačiakampio plano (25×10 m), su kampuose esančiais išsikišimais. Ant zakristijos, greta presbiterijos, pastatytas bokštas. Vidus 3 navų (vidurinė aukštesnė). Biliakiemio bažnyčia pagal inžinieriaus Prano Indriūno projektą pastatyta 1940 m. Utenos klebono J. Asminavičiaus rūpesčiu ir gyventojų lėšomis.

aš už antrą :) 5

Didelis darbas.Aciu.

5./ Ačiū :) Kaip supratau - gavau 5 ir už visas, ne tik už antrą :) Sunki šita serija man. Po tokio darbo dabar varysiu skaityti "Šiaurės Atėnų" ir Kafka užsiskaitinėsiu.

:)

Teisinga. O kodel sunki?

9./ Prie kiekvienos iš šių bažnyčių atsidūriau labai skirtingu laiku ir labai skirtingomis aplinkybėmis. Pvz., Norviliškėse fotografavau 2004 m. rugpjūčio mėn. (foto skenuota, fotografuota su KODAK 100 juostele, KIEV) ir tą dieną dviračiu reikėjo numinti 120 km. Ir vienokią ar kitokią istoriją papasakočiau apie kiekvieną. Serija "sunki" dar ir tuom, kad nemažai redagavimų atlikta. Geografija gana savotiška, archyvai gerokai prarausti, darbe daug darbo... o čia dar seriją norėjosi iki galo suformuot. Atsakiau į klausimą?

gerai padirbėta,...bet galima dar prie kiekvienos ne kartą sugrįžti, pagaudyti nuotaiką pagal metų laiką...;)))))

11./ Pastabesni kūdriečiai ankstesnėse serijose Inturkę ir Giedraičius suras. Metų laikai bus kiti, bet deja, fotografavimo kampą specialiai įdėjau tą patį... Kitavertus, kai žinai kad Lietuvoje yra apie 700 panašių statinių, prie kurių bent kartą atvažiuoti galima, tai prie tų pačių tūpčioti praktiškai laiko nebelieka. Nebent prie kokios nors vienos, išskirtinės.

...rimtai ir užtikrintai...

Taip. Pagarba!!! Aciu!!!

joo issamiai. dekui uz tokia idomia dokumentacija.
imu i megiamas, bunant lt reiks aplankyt

11/ 700 x 4 (metų laikų)= 2800 : 365 =7 metai ir daugiau pusės--šauni programa ;))

dar galima padauginti iš 4 pagrindinių paros laikų...

Kai kurios gali nugriūti:) galėjai patiesint, o šiaip šauniai visai +

18./ "griuvimai" čia jau taisinėti, labiau "tiesinant" kiti objektai griūt nenaturaliai pradeda. Dėl Šiaulių katedros "griuvimo" pasakysiu, kad tai toks sumanymas. Pastarąją tiesinant, pats supranti, kad persistengta bus. Kiti statiniai bent jau man negriūna, ypač prisiminus, kad Žemė yra apvali...

Patiko:) dėkoju už aprašymą :)

je

19 -gerai:)

Kokybiška serija

šventai paderinta

Gintaliskes baznycia man pati graziausia ant Lietuvos/ ;)

kaip visada - informatyvi gera serija

Įdėta labai daug darbo taip viskas išsamiai paaiškinta, prieš šventes labai tinkama serija +5

Toks darbas vertas dideles pagarbos, matyt krastotyrininkas+ As is Moletu rajj. m tai Inturkes ir Giedraiciu baznycios man pazystamos.

+5

nu be rysio gi, bet kas gali jok tokias nuotraukas padaryti, placiakampiaka nusipirk ir davai.....argi cia fotografija????????????????????????????????

O taip, tai Lietuva:)+

30./ Tai pamėgink ir tu, INCOGNITO (man bus tikrai labai smagu pažiūrėti į tavo nufotkintus skirtingus statinius nuolatinėse serijose...)! Nemaža tikimybė, kad geografijoje iškart pasiklysi, nepaisant, kad pinigų "plačiakampiakui" įsigyti ir turi :) Beja, esu girdėjęs, kad žmonės, kurie savo sakiniuose prirašo labai daug klaustukų ar šauktukų, turi psichologinių problemų.

oooo geru vietu prisaudes :) +

Įdomus ir aprašymas ir foto

:)

5. Labai patiko.

fainai:)+5

tavo aprasymai vien kiek daug duoda. 30/ cia fotografija, ir dar kokia fotografija, nera paprasta architektura supyskinti. Malacius Mindaugai.

daug

Vaikine, fantastika. Kaip Šiaulių

katedra - rakursas, aš tokiu net nebuvau

priėjęs, o gyvenau metus... 10 balų