|
|
1.
(2009 02 09 13:28)
1. Buivydžių (Vilniaus r.) Šv. Jurgio bažnyčia taisyklingo aštuoniakampio plano, su centriniu kupolu. Prieangis su kolonomis, šventųjų skulptūromis. Apsidė (su bokšteliu) žemesnė už kupolą. Šventoriaus tvora akmenų mūro. Jame išliko senesnės bažnyčios varpinė. Buivydžiai 1673–1782 m. priklausė Mikališkių reguliariesiems atgailos kanauninkams. Vienuoliai čia pasistatė koplyčią ir joje laikė pamaldas. Nuo 1744 m. rašytos krikšto metrikų knygos. 1787 m. minima sena medinė, kiauru stogu, supuvusiais sienojais bažnyčia. Vilniaus maršalka Stanislovas Mykolas Radžiševskis apie 1790 m. pastatė medinę aštuoniakampę bažnyčią; įsteigta parapija. 1827 m. visi Buivydžių parapijos gyventojai kalbėjo lietuviškai, nuo 1830 m. pamaldos laikytos ir melstasi tik lenkų kalba, pamaldos vientik pastarąja kalba vyksta iki šiol. 1902–1906 m. Buivydžiuose klebonavęs Mykolas Masiulis (1857–1906), (palaidotas šventoriuje) gaivino lietuvybę. Lenkijos okupacijos metais klebonavęs Vincentas Miškinis (1893– 1973) suimtas ir tardytas. 1982.05.29 bažnyčia sudegė. Tikinčiųjų lėšomis 1984–1986 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia, savo forma primenanti sudegusiąja.
2. Šumsko (Vilniaus r.) Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia stovi prie pat Baltarusijos sienos, vėlyvojo baroko stiliaus, stačiakampio plano, bebokštė. Vidus bazilikinis, 3 navų. Prie bažnyčios prišlietas mūrinis dviaukštis vienuolyno pastatas. Šventoriuje stovi 2 mūrinės koplytėlės. Akmenų mūro vartuose įrengta varpinė. Šumsko dvaro savininkai Mykolas Šumskis ir Halina Šumskienė 1696 m. pastatė medinę bažnyčią. Įkurdinti vienuoliai dominikonai. 1767–1789 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia (projektavo ir statė architektas Tomas Ruselis). Nuo 1777 m. veikė parapinė mokykla. 1812 m. išvogti bažnyčios liturginiai reikmenys, apgriautas medinis vienuolynas. 1833 m. pastatytas mūrinis vienuolynas, 1835 m. – varpinė ir šventoriaus vartai. Rusijos valdžia 1857 m. vienuolyną uždarė. 1865 m. prievarta stačiatikiais užrašyta daugiau kaip 300 parapijiečių. Bažnyčia pertvarkyta į stačiatikių cerkvę, 1866.01.18 pašventinta. Nuo 1870 m. cerkvę mažai kas lankė. Vienuolyne įrengta apšildoma cerkvelė. 1908 m. atkurta parapija; 1917 m. atgauta senoji mūrinė bažnyčia. Pamaldos laikomos tik lenkų kalba.
3. Dūkštų (Vilniaus r.) Šv. Onos bažnyčia turi neogotikos bruožų, stačiakampio plano, vienabokštė, su bokšteliais, be apsidės. Dar 1772 m. pastatyta pusiau medinė, pusiau mūrinė bažnyčia. Pagal T. Tišeckio projektą pijoro kunigo Joakimo Dembinskio rūpesčiu 1850–1856 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. Vilniaus gubernatorius 1867 m. pasiūlė Dūkštų bažnyčią perduoti stačiatikiams. Ji 1869 m. paversta cerkve. 1868 m. pabaigoje valstietis Jackus Klimas nuvežė carui į Peterburgą parapijiečių prašymą grąžinti Dūkštų bažnyčią. Valstietis areštuotas, suimti ir tardyti dar 4 asmenys, pasirašę prašymą. Katalikai 1876 m. prašė leidimo laikyti pamaldas parapijos kapinių koplyčioje. Stačiatikių dvasininkas 1876 m. koplyčią nugriovė, medieną pardavė. Vėlesni parapijiečių prašymai atgauti bažnyčią irgi būdavo atmesti. 1918 m. bažnyčia suremontuota, tapo parapine. Pamaldos laikomos tik lenkų kalba.
|
|
| |
|
|
2.
(2009 02 09 13:28)
4. Kenos (Vilniaus r.) Švč. Aušros Vartų Dievo Motinos bažnyčia, stovi Kenos upelio dešiniajame krante, stačiakampio plano, vienanavė, su bokšteliu, prieangiu, šonine zakristija. Stogas daugiašlaitis, apsidė trisienė. Yra 3 altoriai. Šventoriaus tvora tinkuoto mūro. Vitebsko kaštelionienė Stravinskienė Kena 1603 m. paskyrė Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčiai, bet Leonas Sapiega iš jų atėmė. 1690 m. Kena paskirta Vilniaus bernardinų vienuolynui. XVII a. pabaigoje pastatyta koplyčia. Priklausė Rukainių parapijai, minima ir 1744 m. Rusijos valdžia koplyčią 1866 m. uždarė. 1920 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. 1922 m. įkurta parapija. Šalia bažnyčios yra šventas šulinys su Mergelės skulptūrėle. Pamaldos bažnyčioje laikomos tik lenkų kalba.
5. Lavoriškių (Vilniaus r.) Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia istoristinė, dominuoja neogotikos elementai, bazilikinė, dvibokštė, su dviem bokšteliais. Vidus 3 navų. Šventoriaus tvora akmenų mūro. Ona Rudaminaitė-Pacienė 1642 m. pastatė bažnyčią (dabartinių kapinių vietoje). 1644 m. įkurta parapija, bažnyčiai paskirta 14 valakų žemės be valstiečių. Vėliau toje vietoje įsikūrė keli kaimai. 1655 m. bažnyčia sudegė. 1670 ir 1750 m. atstatyta. XVIII a. veikė parapinė mokykla. 1827 m. tvirtinta, kad Lavoriškių parapijos gyventojai šneka rusišku dialektu, gimtosios lietuvių kalbos beveik nevartoja. 1899–1906 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. Ją 1927 m. konsekravo arkivyskupas Romualdas Jalbžikovskis. Pamaldos laikomos tik lenkų kalba.
6. Medininkų (Vilniaus r.) Švč. Trejybės ir Šv. Kazimiero bažnyčia stačiakampio plano, vienabokštė, bazilikinė, trinavė, su prieangiu, bokšteliu. Šventoriuje stovi medinė varpinė. Jo tvora medinių statinių.
Medininkuose 1391 m. įkurta parapija ir pastatyta viena pirmųjų Lietuvos bažnyčių. Kurį laiką (išskyrus 1528–1540 m.) parapiją valdė reguliariųjų atgailos kanauninkų vienuolynas. Apie XVII-XVIII a. bažnyčios perstatymus duomenų nėra. 1788 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia. Ji 1812 m. apiplėšta, vienuolynas, biblioteka ir archyvas sudegė. 1832 m. vienuolynas ir bažnyčia uždaryti. Ji 1835 m. pervežta į Salas. Dvarininkė Kaminskienė 1858 m. pastatė koplyčią. Į Medininkus paskirtas kunigas. 1865 m. koplyčia uždaryta, o 1868 m. – nugriauta. Nuo 1900 m. gyventojai ne kartą prašė valdžios leidimo pasistatyti bažnyčią. Nors 1907 m. patvirtintas naujos medinės bažnyčios projektas, bet iki 1915 m. statyti neleista. Medininkuose 1915 m. Šv. Mišias laikydavo Vokietijos kariuomenės katalikų kapelionas, vėliau – Tabariškių klebonas Mykolas Sopočka. Jis klojime įrengė koplyčią. 1916 m. ji įrengta kitame klojime, pastatyta varpinė. 1918 m. paskirtas klebonas Jonas Semaškevičius. 1922.05.29 pašventinti dabartinės medinės bažnyčios pamatai. Ji pastatyta tik 1931 m. Pamaldos laikomos tik lenkų kalba: mikrofonai įrengti ne tik bažnyčios viduje, bet ir išorėje, kad girdėtusi ir šventoriuje.
|
|
| |
|
|
3.
(2009 02 09 13:29)
7. Maišiagalos (Vilniaus r.) Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia turi neorenesanso ir neogotikos bruožų, stačiakampio plano, vienabokštė, su trisiene apside, dviem bokšteliais iš šonų. Vienanavė. Šventoriaus tvora akmenų mūro. 1387 m. įkurta parapija, pastatyta medinė bažnyčia, viena pirmųjų Aukštaitijoje. 1589 m. atstatyta. Rusijos kariuomenė 1655 m. apiplėšė ir sugriovė bažnyčią ir kleboniją. 1674 m. minima laikina bažnyčia. Vėliau atstatyta, išsilaikė iki 1760 m. Vėl atstatyta. Bažnyčiai priklausė 5 kaimai. XVIII a. veikė parapinė mokykla. Ji 1798 m. sudegė, 12 vaikų mokytis rinkdavosi pas kleboną. 1862–1865 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. Joje pamokslai sakyti ir giedota lenkiškai. XX a. pradžioje trečdalis parapijiečių dar kalbėjo lietuviškai. Į Maišiagalą 1904 m. paskirtas klebonas A. Petrulis pradėjo evangeliją skaityti ir kartą per mėnesį pamokslus sakyti lietuvių kalba. Jį puolė lenkų spauda. A. Petrulis 1907 m. už „litvomaniją“ iškeltas į Nalibokus. Pamaldos laikomos daugiausia lenkų kalba.
8. Rukainių (Vilniaus r.) Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia turi baroko bruožų, stačiakampio plano, dvibokštė. Vidus bazilikinis, 3 navų, atskirtų pilioriais. Šventoriaus tvora akmenų mūro. Iki 1440 m. Zigmantas Kęstutaitis Rukainius paskyrė Vilniaus arkidiakonui (vyskupo padėjėjui). Vilniaus vyskupas Paulius Algimantas Alšėniškis Rukainiuose 1538 m. pastatė medinę bažnyčią ir įkūrė parapiją. Bažnyčia žemės valdų neturėjo, kleboną išlaikė arkidiakonas. Parapija minima ir 1744 m. XVIII a. pabaigoje veikė parapinė mokykla. Prancūzijos kariuomenė 1812 m. sudegino bažnyčią ir keboniją. 1818–1823 m. bažnyčia atstatyta. Ją Rusijos valdžia atėmė ir pertvarkė į stačiatikių cerkvę. Cerkvė 1889 m. rekonstruota. Rukainiuose klebonavo ir mirė prelatas Povilas Ksaveras Bžostovskis (1739–1827), „Pavlovo respublikos“ organizatorius. Vidaus reikalų ministras 1907 m. leido toliau nuo cerkvės statyti mūrinę bažnyčią, bet iš pradžių pasistatyti laikiną, medinę. 1909 m. įrengta laikina bažnyčia, kurioje 1910 m. leista laikyti pamaldas. 1912 m. pastatyta nauja medinė. 1918 m. pamaldos perkeltos į grąžintą mūrinę. Administratorius kunigas Alfonsas Tamulaitis (1928–1990), (Rukainiuose nuo 1961 m.) bažnyčią 1968 m. suremontavo ir išdažė. Pamaldos laikomos tik lenkų kalba: mikrofonai įrengti ne tik bažnyčios viduje, bet ir išorėje, kad girdėtusi ir šventoriuje.
9. Balingrado (Švenčionių r.) Dievo Apvaizdos bažnyčia stačiakampio plano, vienabokštė, vienanavė, be apsidės. Bažnyčios rūsyje palaidotas jos fundatorius Ignas Balinskis. Šventoriaus tvora akmenų mūro. Statinys stovi 12 km į pietus nuo Pabradės, dešiniajame Neries krante. Punžonių dvaro savininkai Ignas Balinskis ir Elžbieta Balinskienė 1827 m. pastatė dabartinę mūrinę bažnyčią. Vietovę, anksčiau vadintą Bageliškėmis, XIX a. viduryje pavadino Balingradu (statytojų dvarininkų Balinskių garbei). Rusijos valdžia bažnyčią 1870 m. uždarė. 1928 m. įkurta parapija, suremontuota bažnyčia. Ją 1928.09.30 konsekravo arkivyskupas Romualdas Jalbžikovskis. Pamaldos laikomos tik lenkų kalba.
Tekstinė informacija parengta remiantis http://lt.wikipedia.org/wiki/... šaltiniais ir asmeniniais pastebėjimais.
|
|
| |
|
|
4.
(2009 02 09 14:23)
Ot pririnkai, kai kurias pazistu :)
|
|
| |
|
|
5.
(2009 02 09 14:29)
Geras darbas. O as ai nei vienos nemates, cia man ir pazintine serija +
|
|
| |
|
|
6.
(2009 02 09 14:42)
kaip visada - puiki serija
ypač stiprų įspūdį palieka tos bažnytėlės, kur saulės nuauksintos :)
|
|
| |
|
|
7.
(2009 02 09 14:44)
Puikus pazintinis darbelis!:)
ieskojau Salakubaznycios tarp ju, gaila neaptikau.Teko neseniai tokia aptikt, labai ispudinga.Yra Lietuveleje tikrai graziu architekturos kuriniu:)
|
|
| |
|
|
8.
(2009 02 09 15:47)
Ačiū už ekskursiją ;) +
|
|
| |
|
|
9.
(2009 02 09 15:48)
7./ Salako bažnyčia buvo įdėta pirmoje serijoje:
http://fotokudra.lt/img.php?img=55862&nav=aut&page=
Tai masyviausia tašytų akmenų bažnyčia Lietuvoje.
O čia - Vilniaus krašto statiniai. Salakas yra Zarasų krašte. Aš jį pavadinčiau Sėlių žemių paveldu...
|
|
| |
|
|
10.
(2009 02 09 16:08)
gražiai jos atrodo sniego fone:)+
|
|
| |
|
|
11.
(2009 02 09 16:35)
9. ugum, radau:) N aja ten pilnumoj sunku paimt, jos visa grozi;)
Anyway saunuolis, manyciau nyga reiketu svietejiska isleist;)
|
|
| |
|
|
12.
(2009 02 09 18:21)
Puiki kolekcija
|
|
| |
|
|
13.
(2009 02 09 18:55)
Super serija :))
|
|
| |
|
|
14.
(2009 02 09 19:11)
idomu
|
|
| |
|
|
15.
(2009 02 09 19:40)
Puik
|
|
| |
|
|
16.
(2009 02 09 20:53)
nenuilstamai lipdai savo kolekciją; puiku
|
|
| |
|
|
17.
(2009 02 09 21:40)
padirbeta....
|
|
| |
|
|
18.
(2009 02 09 23:28)
labai gerbiu kryptingą darbą, nevienadienes idėjas.
pateikimo kokybė gilesnė, ypač aštuntojoje
|
|
| |
|
|
19.
(2009 02 10 01:37)
puiki serija.
|
|
| |
|
|
20.
(2009 02 10 11:36)
Kaip visada - puikiai, išsamiai, gerai.
|
|
| |
|
|
21.
(2009 02 10 21:40)
respect
|
|
| |
|
|
22.
(2009 02 12 14:05)
susipažinom, dėkui :)
|
|
| |
|
|
23.
(2009 02 12 21:20)
Labai gerai ! +5
|
|
| |
|
|
24.
(2009 02 15 18:00)
liux +5
|
|
| |
|
|
25.
(2009 02 16 21:18)
Labai gražiai padirbėta. Tik 9. dėl j.b. pasirinkimop truputį iškrenta. Vistiek +5.
|
|
| |
|
|
|
|
| |
|
|
27.
(2009 02 19 09:52)
labai gera serija 5 +
|
|
| |
|
|
28.
(2009 02 21 10:04)
Pagarba meistrui (šių foto autoriui) 5+
|
|
| |
|
|
29.
(2009 02 21 12:40)
gerai, kaip visada!
|
|
| |
|
|
30.
(2009 02 22 16:19)
+5 ...ir ne kiek ne maziau ...
|
|
| |
|
|
31.
(2009 02 26 20:09)
kaip visada informatyviai !!! 5
|
|
| |
|
|
|
|
| |
|
|
33.
(2009 03 17 11:21)
Faina, kad fotografuoji Lietuvos bažnyčias... +
Aš taip pat mėgstu... Gal kada kokią įdėsiu... :)
|
|
| |
|
|
34.
(2010 05 31 01:42)
Trečia fantastiška
|
|
| |
|
|
Serijos |
2009 02 09 13:24 |
Taškai: | 0
|
Vidurkis: | 0.00 |
Vertino vartotojų: | 0 |
Žiūrėta kartų: | 8208 |
|
|
|
|