Prisiminiau, kad štai tokį gražų vokišką skėtį Portugalijoj palikom: įsmeigėm smėlin prie vandenyno, o vakarop vanduo tik kilo kilo, mes bėgte, o skėtis - dugnan, pamiršom. A, dar aš ten vos nenuskendau, tam vandenyne, bet čia jau kita istorija. Gražių jums skėčių.