#35mm#Zenit#kodakportra400#
Tadas jau keturias valandas atkakliai brido per pusnis link laukuose stovinčios transformatorinės. Jo akys degė ryžtu, o mintys sukosi tik apie tai, ką jis netrukus privalės padaryti: atrakinti transformatorinės duris. Kamuojamas šalčio jis vijo šalin mintis apie savigailą ir nuolat galvojo apie tas pilkas, užrakintas transformatorinės duris, kurias jis netrukus atrakins. Pagaliau Tado akys nušvito apsnigtuose arimuose pamačius transformatorinės kontūrus, kurie turėjo užbaigti visus Tado vargus. Beveik priėjusį prie transformatorinės išvargusį Tadą staiga apėmė nerimas: jis suprato tai, ko nesuprato brisdamas per pusnis keturias valandas - jis neturi transformatorinės rakto ir niekada jo neturėjo! Niekas jokio rakto jam niekada neperdavė ir niekada pats Tadas jokio rakto nepaėmė ir neieškojo. Niekas niekada jam nesuteikė teisės atrakinti transformatorinės duris ir jis neturėjo jokio dokumento, patvirtinančio, kad tokia teisė jam suteikta. Be to, jis net nežinojo, kodėl tas duris turėtų atrakinti - niekas to jam niekada nepaaiškino ir jokio paaiškinimo jis pats niekada neprašė. Tadas net nežinojo, kas yra transformatorinė ir niekada net negalėjo ištarti žodžio “transformatorinė.
|
