Istorijos pabaiga:
Gėlės nuvyto, beliko tik melstis...

gerokai įsižiūrėjus, gėlytė turi veidelį, tai tas antras pamatęs šiek tiek išsigando,
tad tikrai - beliko tik melstis.
Ačiū

...norėtum:P.................nors ir nelab supratau apie ką istorija buvo........vienok horizontas tiesus...kontrastas puikus....kompozicija išlaikyta...su fokusu susitvarkyta - tai uoga:))...
nors tikrai nesupratau..........

3/ nuoširdžiai ačiū. Žiūrint į tai, kiekvieną kartą galima susikurti vis kitokią istoriją su jos pabaiga. Tad šiam kartui gal - tas padarėlis ( dešinėje ) visada mylėjo gražią gėlytę, bet ji kol buvo jauna, nesiteikė ten žemyn pažiūrėti, jis tyliai laukė jos žvilgsnio, o kai ji paseno, sukrito visa, tai ir prisiminė padarėlį, bet kai jų žvilgsniai susitiko, tai kaip komentaruose jau rašyta, jis šiek tiek išsigando, pamatęs pirmą kart jos akis ir nustebęs sudėjo rankutes kaip maldai, žmonės ir daiktai keičiasi ir miršta, o meilė jau tūkstančius metų keliauja iš širdies į širdį ...

++++!!

rezultatas mano naudai 6:3 olė olė olė olė ... mes laimėsim ... arba ne ( čia žodžiai panašūs į vienos nekokios dainininkės žodžius - o aš nuvažiuosiu prie jūros arba ne //// būtų galima pagalvoti, kad yra dar ir trečias variantas ... ). :-) :-)

U

pelkėje karas, uogos užima vis naujas teritorijas, trys musmirės stipriai laiko savo pozicijas, susimaišė į vieną masę dvi priešingos jėgos, dabar neaišku ar darbas gali išplaukti iš pelkės ar ne, keistoko skonio gavosi ta musmirių ir uogų sriuba :-) :-) .
1/3/5/7 malonu jus matyti, ačiū, kad aplankėte