sunkiai sujungiu vaizdus į bendrumą... net ir perskaitęs eiles... bet kažkuom traukia... gal prieštaringumu... :)

1/. Gal tikrai, tai nėra labai tradiciška serija. Bet pagalvojau,- o kodėl ne?

Vaizdus i visumą jungia: blankios spalvos, vyraujanti ramybė, melancholijos prieskonis, minimalūs vaizduojami objektai, kaip sakėte ir kažkos prieštaringumas. :)
Taip atskiros fotografijos lyg papildo viena kitą. Bent man taip atrodo :)

nė viena nesigrožiu
ir vistik patiko pro tavas akis

2/ nemanau kad papildo...kiekviena nuotrauka tarsi nukerta prieš tai buvusios mintį...
o eilės dvelkia tokiu japonišku tolygumu...tęstinumu...
čia, matyt, bus naujoviškos foto krypties užuomazgos... užskaitysim kaip pirmą bandymą...rutuliok toliau tą temą...su laiku viskas susiderins, apsigludins... žiū, ir žvaigždė bepatekanti... ;)

4/. Papildo tik tai, kad atskirai jas po vieną eksponuoti nesiryžau, lyg trūktų tos "jėgos", o tikrai pritariu, tik mokytis ir mokytis, ką ir darau :)
3/. Nors ir kažkiek patiko, jau smagu :)

paskutinėje - šakos galūnė lyti viduriniąją

6/. Taip :) Man ta šakelė su vištos koja asocijuojasi :)

ir man :)
'bjauriosios' vištelės

oi, sena foto. Man atrodo dariau ją 2004. Mergytės kojytė vidurinė, tai jau tikrai nebe tokia, ji jau visa pana :)

dvi mikrovisatos urbanistiniame rojuje
rūdys/kerpės ir medis/metalas ir iškilios/įdubusios žymės
atvertas langelis su dviem vertikaliais kambario ir dangaus atspalviais
daugelio medžių susiviršūnėjimo vieta
viena šakelė matosi pro apribotą tarpą ir kita link beribiškumo - abi virš plokštumos
snaigės kabo/karstosi medžiuose ir ridenasi nuo stogų - kai akimirka nesustabdyta
viena koja žmogaus ir kita vištos - abi pas tą patį padarą

o iš šonų - tavosios
o tu jau kokia
'kojelė' kaip drakono ką tik išsiritusio iš kiaušinio
arba raganos burtų lazdelė