kažkas išnyksta mirksnio gelmėje...staiga iš tamsumos išbėga vėjų riksmas...o žvilgsniai slysta sutiktų daiktų paviršium...prašniokščia tamsūs paukščiai...kitokia realybė ten – už tamsumos...tenai viltis ir neviltis turbūt kitokia...nutolsta žingsniai ir pragaišta tamsoje...Žinau, kasdien vakarykštėsiu, bet stovėsiu ne miglose, o atminimų viduje...Prisiminimų – tiek, kad galima uždust!...Betikslės nekantros, netikėtumų griūtys...Todėl ir trokštu upeliu skaidriu nusrūti…
|