jjj
Kas gražu – tiek pat reikalinga, kaip ir tai, kas naudinga, – gal net daugiau. (V. Hugo)
Kalnai kelmuoti, pakalnės nuplikę! Kas jūsų grožei senobinei tiki? Kur toj puikybė jūsų pasidėjo? Kur ramus jūsų ūžimas nuo vėjo, Kai balto miško lapeliai šlamėjo Ir senos pušys siūravo, braškėjo? Kur jūsų paukščiai, paukšteliai, paukštytės, Katrų čilbančių teip ramu klausytis? Kur jūsų žvėrys, gyvuliai, žvėreliai? Kur žvėrų olos, laužai ir urveliai? Visa prapuolę; tik ant lauko pliko Kelios pušelės apykraivės liko!.. Skujom, šakelėm ir šiškom nuklotą Kepina saulė nenaudingą plotą, In kurį žiūrint teip neramu regis: Lyg tartum rūmas suiręs, nudegęs, Lyg kokio miesto išgriuvus pūstynė, Lyg kokio raisto apsvilus kimsynė!..
|
|
|