Visos pievos buvo mano. Visa kas gyva jose - taip pat. Visos skruzdės, drugeliai, sraigės. Vienintelė šių pievų prižiūrėtoja buvau aš.
Dienų dienas vaikiausi vėją, skaičiavau debesis ir nieko aplink nemačiau. Tik tą bekraštę pievą prasidedančią čia pat, už karvių tvarto.
Bet, vieną rytą aš pamačiau jį. Smulkus siluetas braidė pievoje su teptuku dantyse ir molbertu rankoje. Aš tik stovėjau ir žiūrėjau į jį. O tas, netikėtai man tarė:
-Tu būsi mano Mona Liza.
|
