"Kartais nežinai kam, bet gyveni. Kartais nežinai kam, bet myli. Sako, neverta liūdeti - liūdi... Neverta ašarų lieti, bet gailiai verki. Taip noris pabėgti, bet lieki stovėt. Norisi išskristi, bet neturi sparnų... Ir taip kaskart, nerasdamas kelio, priverstas gyventi toliau..." - kadaise tokiomis mintimis save apgavinėjau. Teisus esu?
