Tai buvo giedro dangaus pasiilgusios akys

Tai buvo vėlgi naktis be mažiausios vilties ir žvaigždžių

Ir aš taip troškau matyti tamsoj kaip šikšnosparniai mato

Man taip reikėjo išgirsti balsus išmintingų žmonių. 







Tai buvo mano agonijoj virpančios rankos

Jos troško liesti tą šviesą kur sklido iš tavo akių

Tai buvo niekad nepasiektas niekam nežinomas krantas

Tai buvo tūkstančiai žodžių į tylą tik neištartų



Tik niekada man meilės nebus per daug ...



FOJE