Labas, mielas dienorasti,
noriu Tau papasakoti apie savo nuostabia kelione i kalnus...
Jau pavasaris... o pasirodo dar galima nuostabiai paslidineti ir saule pasimegauti, ir zydinti geles zieda isvysti, ir pavasari uzuosti...
Italija - nuostabus pasaulio kampelis, kuriuo kiekviena karta vis is naujo zaviuosi ir dziaugiuosi kiekviena akimirka pralesta ten.
Taigi su dukra ir mama sokome i lektuva ir skridome... Skridome virs nesibaigiancios debesu juros besidriekiancios per visa Europa... kol galiausiai tos pukuotos juros bangos suduzo i kalnus... taip isvydome nuostabias sniegu padabintas didingu kalnu keteras...
Na o veliau... slidinejome, dukome pusnyse, grozejomes, ilsejomes, deginomes, vaikstinejome, megavomes nuostabiu vaizdu, siltu zmoniu bendravimu ir zinoma maistu... :)
