Pastebėjau, kad praėjo beveik pusmetis, kai pamečiau rytą ir niekaip nepajėgiu jo atsikasti.
Rytai man neprasideda su Grygo siuitomis ir rusiško stiliaus meškiukais, godžiai besiražančiais ir žiovaujančiais kur nors trobelėje viduryje miško. Ką jau kalbėt apie paukščių (šiuo metų laiku, varnų ar šiaip juodvarnių) čiulbėjimą. Pavyzdžiui, tie momentukai, kai beparpiant, atsiklijuoja ausys ir pro langą verčiasi ištisa paukščių choro erzelynė... Na, taip, mano kambaryje beveik nėra lango, bet vis tiek.
Jokių rytinių saulės kylimo viršun katarsių taip pat nepatyriu. Įsivaizduoju, kaip koks nors personažas pabunda nuo drėgno šuns bakstelėjimo į padą ir eina tuščiomis miesto gatvėmis – tik jis ir šunėkas. Tada susirenka į maišelį šunėko kakučius ir grožisi saulėtekiu. Gal net parašo kokį nors eilėraštį sms formatu. Jei mano žiurkė (kuri, beje, turi blusų ir kažkada priklausė kva) būtų nors 20% didesnė, garbės žodis, nupirkčiau jai aksominį pavadėlį ir vedžiožiausi sau išdidi po prancūzparkį.
Turiu tokią keistą tetą, kuri susigalvojo rytais lankstytis. Moteriškė netingi dribt iš lovos penktą ryto ir stypčiot ant kilimo prasidarius balkoną. Kažkada ji man rodė tuos savo pratimus moterų pliaže: atsistojo plačiai ir iškėlusi rankas į viršų vis puškavo. Sakė, kad taip prasivalo plaučiai. Ir dar sakė, kad tai tibetietiški pratimai. Gal dėl to tie tibetiečiai taip neserga visokiais plaučių kanceriais, nes moka laiku iškelti rankas ir puškuoti. Reikės kada pabandyt.
Tačiau dabar mano rytai prasideda tada, kai daugelis visuomenės narių jau būna nugyvenę pusę dienos. Praplešiu akis kokią dvyliktą ir tyliai nusikeikiu (arba nesikeikiu), nes kambaryje būna lygiai taip pat tamsu kaip ir naktį. Užsidegu zyziančias lempas ir susiraukusia mina šliumpinu darytis kavos. Pakeliui dažnai susitinku vytuką, kuris, irgi neseniai atsikėlęs, burbteli kažką panašaus į „labas“ ir užima dušą. Per tą laiką, kol susipilu skrandin kavą, spėju apsirengti, tvarkingai susikrauti knygutes ir išeiti į paskaitas. Atsidūrusi kieme liūdnai atsidūstu, nes ir vėl kažką pražiopsojau. Tuoj galėsiu leist daugiatomį sapnų žinyną. Ten tikriausiai bus šunėkų, saulėtekių ir tetų.
