Galva tarsi nuo vyno sukasi
Ir verkia tyliai laukiantis dangus
Kas pažvelgs į mano juodą sielą
Ir kas supras, kad aš tiktai žmogus.
Jaučiuosi lyg mažas aguonos grūdas
Gyvenimo saujos gilumoje
Ir kam išlieti savo sielą
Jei vienišas ir bejėgis esi.
Suėmęs galvą rankomis,
Aš tyliai pravirkstu
Kaip tas laukiantis dangus,
O mano ašaros dengia rytmečio žolę
Ir klausiu, kodėl, kodėl
Tu lig aušrų verki
jei vienišas ir bejėgis esi.
