buvo einama paryčiais
kai prie kelio glaudės migla ir žadino daugiabalsė
į susitikimą kaimo gale prie kryžiaus
kur ženklu ant kaktos ir krūtinės buvo rašoma
Dievui skirta akimirka
o laiką pečiams susiliesti paimdavo ilgabrikis
vežantis nakties likučius ir tabako kvapą ir mus
per žydinčių pievų tylą
iki magiškos linijos
tarp arimo ir pamiškės
kur jau niekas nepriminė to kas palikta..
