|
| |
| | nutinka du truputį nelaimingi nutikimai Autorius: | 2009 02 20 22:08 | Žiūrėta: 6508 | 2009-02-20 Skaistė: Keberiokšt pokšt. Pirmojo nelaimingo nuotykio dalyvio šešėlis labai gracingas :) | | 2009-02-20 Mindaugas Kiaupas: pokšt? ne, šūvio nebuvo :) | | 2009-02-21 Skaistė: Na taip, pokšt, kai krenti visu svoriu ant smėlio pasigirsta toks duslus pokšt, aš taip girdėjus :)) | | 2009-02-21 Mindaugas Kiaupas: tu taip girdėjus 'žmones kalbant' ar pati girdėjus 'pokšt'? Nes jei girdėjus taip kalbant žmones, tai gi žinia ko tik jie neprikuria, kad tik visi paskui aikčiotų, o jei pati taip girdėjus esi, tai įdomu, ant kurios dalies reikia krist, nes kiek kritinėjau, tai vis kitokie garsai būdavo, dyduch, buch-bach ir pan. Geriausias garsas būna krentant kopose, kur 'dainuojantis' smėlis, tada švilpimas gaunas. Nu bet pokšt... hm, nžn ar tikėt kol kas | | 2009-02-23 Skaistė: Dažniausiai tas pokšt pasigirsta, kai krenti ant nugaros, užsimerkęs, ir kai žinai, kad jau be penkių minučių vasara. Geriausia kristi ant šlapio smėlio, nekeliant dulkių, kai net pats nustembi, koks duriantis gali būti tavo krytis. | | 2009-02-23 Mindaugas Kiaupas: Girdžiu karčios patirties gaidelę tavo įraše, tad tenka tikėti. Dabar, kai išgirsiu pokšint, nebemanysiu, kad tai tik kažkas atkimšo šampaną, iššovė saliutą ar šiaip papokštavo. Gal tai žmogus lemtingai krito smėlin nesujudindamas nė dulkelės? :´(
:) | | 2009-02-23 Skaistė: Tas tavo retorinis klausimas itin ritmingas, užkibau :) |
| |
|
