|
| |
| | gurkšnodami kavą jie aptarinėjo, kaip nusižudys Autorius: | 2014 04 02 19:16 | Žiūrėta: 5610 nematau, negirdžiu, nežinau, kas esu. ištirpstu vandeny, tarp ledinių bangų.
išeinu, palieku, ir grimztu vis giliau. niekada juk laiminga, niekada, nebuvau.
pakaruokliai sveria obelų šakas, o aš į saulę vis tiesiau rankas.
| 2014-04-03 Gediminas M.: Nesižudyk Daniele, geriau pakalbam :) | | 2014-04-03 V. Mikšys: Jei rinktis - manau, šildytis rankas saulėje bet kuriuo atveju yra geriau nei ant kažko kvailai tabaluoti. | | 2014-04-03 Danielė: mielas Gediminai, pagrindinės ir protingiausios pokalbių temos visada siejasi su egzistencine prasme. tad negi siūlai kalbėtis apie buitiškus ir nuvalkiotus dalykus? :)
V. Mikšy, taip, mano nuomone pirmasis minėtas variantas atrodo kur kas estetiškiau, tik problema tame, kad negyvos rankos nejaučia šilumos. nors ką gali žinoti! | | 2014-04-07 Julius pils: dažnai galvoju - ką daryčiau, jei suprasčiau, kad esu nelaimingas, atsakymas visada tas pats - spjaučiau į viską, ir pakelčiau sparnus. Nors dažniau kankina klausymas - kas yra laimė... (atsakyti nebūtina :) ) | | 2014-05-08 Danielė: negalvok, neklausinėk savęs, kas yra laimė. juk viduje žinai. tad kam ieškoti gilesnių atsakymų. tai vargina. mėgaukimės kiekviena diena. arba guoskimės jos pabaiga. |
| |
|
