Taip. Ir vėl pamąsčiau sau. Ėmiau, nevalingai nukreipiau žvilgsnį į dangų. Koks jis, savitas ir kitoks, žvelgiant per užuolaidą. Tarsi filtras. Ir visa tai kas aplink. Jei, jei pabandytum kiekvieną kartą, prieš pažiūrėdamas ,,eiliniu", nuo skvarbumo pavargusiu žvilgsniu įžvelgti kažką netiesioginio. Kas žino, gal pavyktų...
