Tai Lietuva, tai Vilnius, - tai gimtas mano kraštas, tik man kalba ši svetima...
Važiuodama į darbą maigau telefoną ir dairaus pro langą. Kai akis užkliūva , o ji užkliūva nuolat už šio pastato, susitampau, lyg neturėčiau daugiau dėl ko nervintis. Kad neit pas kokį tai psichikos specialistą, apsispakainsiu čia, bo bijau, kad anas nukreips mano dėmesį į kur kas rimtesnius rūpestėlius :)
Kaži, kaip į šį užrašą žiūri valstybinės kalbos sergėtojai? O gal jau ir valstybinė kalba "sutolerantiškėjo" iki nežinau ko. Juk ir ją, kalbą vis "tobulina" mūs kalbinykai... Turėčiau stengtis žvelgt kitaip, nes šis užrašas - tai "MIANAS"! Juk jį paliko importavas menininkas ir ne šiaip, o Trečio tarptautinio gatvės meno festivalio „Vilnius Street Art“ dalyvis britas. Papuošė gi pastatą, negi krūvą dažų šiaip išpaškudijo. Kaži, kaip būtų, jei ne britas, o lenkas ką būt užrašęs? Vis Naujininkų rajonui būtų Smagiau :))
Na ką gi, pratinuos prie šio vaizdelio, juk menas priklauso visiems... Ir noriu būti tolerantiška viskam, nes labai dažnai girdžiu "būkim tolerantiški"...
Vai čičiaku vai čičiak...
