Trečia naktis,
Mintys suparalyžiavo mane
Ir aš guliu savo lovoj
Nelyginant lavonas karste,
Ak, būtų neblogai dabar numirti,
Be kančios, skausmo, emocijos,
Tiesiog užmigti, seniai nemiegojau,
Bet...
Juk vakare nenusiploviau kojų...
Jei mirsiu, mane ras sušalusią,
Sustingusią su kojom neplautom.
Motina nežinos, kur kreipti akis,
kokia „sarmata“ prieš kaimynus,
o tėvas tik barzdą kasys, paburbės,
Bet minty pagalvos: visa į mane,
O jis ne tik, kad kojų neplovė,
Jis ir dantų nevalė.
Aš visad norėjau būti panaši į jį.
Ir truputį į Hitlerį,
Et, po dievų, numirsiu rytoj!
Šiandien dantis valiausi.
