Ryškindamas rumuniškos avantiūros juosteles aptikau vieną seną neišryškintą juostelę. Ant jos nebuvo tipinio raudonojo markerio potepio su meta informacija. Nesuprantu, ar tai nekantrumas, ar +/- šeštos iš eilės ryškinamos juostos nuovargis, bet ryškalas ir fiksažas tyško nesirinkdami kur jiems tykšti. Jų tyškimo trajektorijos buvo pačios įvairiausios, o ir pėdsakus paliko, nepatingėjo.
Juostininko mankšta: išvynioji, suvynioji, susuki, supili ir kratai. Išpili, praplauni, supili ir kratai. Išpili, atidarai, išvynioji ir vualia (prieš tai padžiauni, ištiesini, sukarpai, nuskenuoji)!
Žiemos liekanos. Ką čia šitos liekanos veikia šiame pavasariu (ir šlykščiai aitriu ryškalu) kvepiančiame sandėliuke? Ogi primena, kad gegužė tai tos pačios kategorijos pavasaris, kaip ir kovas. Tik kovo dauguma nemėgsta. O aš mėgstu (nuotraukose ir atsiminimuose).
