Visai neseniai (maždaug prieš du mėnesius, ech, kaip greitai bėga laikas) savo fotoaparatų kolekciją papildžiau Lomography Spinner`360. Šis aparatas yra išskirtinis egzempliorius ne tik savo generuojamu turiniu (360 laipsnių panorama ir juostininkų fetišas – vaizdas ant perforacijos juostų), bet ir savo išvaizda (fenas su granatos žiedu). Pirmasis fotoaparato (feno arba greičio matuoklio) testavimas vyko Vilniuje. Keli kadrai šalia Katedros, keli ant Mindaugo tilto, keli… ir garantuota ne tik juostelės baigtis (36 įprasti 35mm juostelės kadrai= 5-6 Spinner`io kadrai), bet ir nemenkas smalsuolių dėmesys. Toks pats dėmesys apliejo ir būnant Londone. Visgi smalsuolių žvilgsniai ir klausimai neprilygsta patirčiai iš oro uosto. Dvi istorijos:
Gatwick oro uostos (Londonas):
Oro uosto patikrinimo punktas. Metalo detektorius įveiktas (išsirengus iki dar pakankamai padoraus lygio), laukiu rentgeną įveikiančios kuprinės. Ji iš aparato neišrieda (pamaniau, kad užstrigo, labai jau maskatavo dirželiai). Laukiu toliau (įtariu bėdą). Prie ekrano esanti darbuotoja pakviečia kolegę (oh no!). Ši kažkam skambina (double oh no!). Prisistato dar 3 pareigūnai (triple oh no no no!). Jie sušunka “Kieno čia kuprinė?”. Įtardamas kame gali būti problema (granatinis fenas Spineris) prisipažįstu, kad kuprinė mano. Kuprinę paima į šoną, atsargiai atidaro, išima fotoaparatą. Maniau, kad jiems palengvės. Rūpestis veiduose neišnyksta. Prisistato dar du apsauginiai (komisija balsuos ar praleisti mane ar suimti???). Prieinu ir sakau, kad čia fotoaparatas ir nereikia jaudintis (maniau patikės). Jie nepatikliai žiūri į mane ir skenuoja fotoaparatą papildomų įrenginiu. Ateina DAR VIENAS apsauginis ir per 3 sekundes paskelbia verdiktą “čia panoraminis fotoaparatas, kame problemos, kolegos?” (ir lygiai per likusias 5 sekundes pasišalina). “Kolegos” pagaliau patiki, tačiau pasiūlo fotoaparatą patikrinti papildomu prietaisu. Tikrinanti darbuotoja nusistebi, atsiprašo ir prisipažįsta, kad dirbdama oro uoste kasdien pamato ką nors naujo (aš linkčioju galva ir bandau juokauti apie fotoaparato panašumą į granatą, bet iš jos žvilgsnio suprantu, kad juokeliai apie granatas oro uoste yra blogo tono ženklas). Pasiūlau jai nusifotografuoti (taip įrodydamas, kad tai tikrai fotoaparatas). Ji atsisako (matyt tikrinantis prietaisas dar skleidžia abejonę dėl spinerio) ir palinki geros kelionės. 40 minučių (!!!) tikrinimų ir pagaliau pajudu į laukiamojo salę, kurioje išdidžiai mojuoju spineriu ir suku kadrą po kadrą (iš kurių beveik nei vienas nepavyko, nes buvo per tamsu).
Kauno oro uostas:
Oro uosto patikrinimo punktas. Metalo detektorius įveiktas, laukiu rentgeną įveikiančios kuprinės, šalia jos guli fotoaparatas. Apsaugos darbuotojas pakrapšto fotoaparatą pirštu, po 15 sekundžių aš jau laukiamajame.
