Kruvinom rankom rinkau sudužusio gyvenimo šukes.
Nuolat girdėjau kaip iš skausmo klykia širdis.
Miegodavau tik kelias valandas, nes laukdavau kada ji užmigs pirma.
Vargšelė daug kentėjo.
O va dabar pasistačiau naują gyvenimą, tai kas iš to?
Vistiek kas naktį girdžiu, kaip ji kūkčioja, bet daug tyliau...
Ir kaip aidas girdisi ausyse tavo žodžiai, būsiu šalia, visada visada.
bet kažkodėl nebuvo tavęs šalia nei tada, nei vakar, nei dabar tavęs nėra. Drąsiai sakyt galiu, nereikia man tavęs . :) n e b e r e i k i a .