Kartais jog viskas pasikeistu tereikia tik vienos žinutės. Taip vakar nutiko ir man. Su Vaikinu kurį begalo mylėjau,bei myliu… viską baigėm. Jis vakar sakė jog jam “patinku”,o vakare jau sakė jog “myli kitą”. Nors jam septinioliką,bet jis elgiasi lyg daželinokas. Jo nuomonė keičiasi kas akimirką. Vieną myli,kitą jau sako “pamiršk mane”.Jau antrą kartą likau įskaudinta jo. Ne veltui jis žaidėjas,jausmais jis sugeba žaisti puikiai. Tai didysis jo talentas ir kaip suprantu,jis tuo didžiuojasi. Bet man jau nebesvarbu bbd aš ant jo,tegul eina pas savo ta kalę į glėbį. Pasidžiaugs su ja menėsi ar trumpiau ir ją iškeis į kitą. Galės kentėti mažyte,kaip kentėjau ir aš. Tegul kenčia,bus iš ko pasijuokti. Galbūt tai dabar skamba beširdiškai,bet kodėl aš turėčiau jos galėtis? Ar verta? Ne,nors ji lyg ir nieko man blogo nepadarė,bet atėmė iš manęs jį. Tikiuosi,jog jie bus “labai laimingi”. O jei iš tiesų,tai man px ant jų. Bet neneigsiu to,jog būtų visai smagu pamatyti,kaip jie kenčia. Man tai suteiktu bent dalelę laimės. Taip,kaip pastebėjote,aš labai kerštinga ir nebijau to pripažinti.Nusprendžiau,jog kelias savaites ar keletą mėnėsių leisiu jam pasidžiaugti ramybe,tegul džiaugiasi kol gali… O vėliau jis atsiims už viską,ką padarė. Mažyti,neapsidžiauk per anksti,nes dar kentėsi :)* Tu manęs taip lengvai neatsikratysi… ;)
Su meilė,tave mylinti ir negalinti pakęsti Gabi.
