Daugelis mūsų yra girdėję apie Gvantanamą, bet tik nedaugelis žino KVAntanamą. Jų buitis nuo Gvantanamos gyventojų skiriasi tik tuo, kad jie nenešioja ryškiai oranžinių uniformų, o nusikaltimai ne žmonijai, o fotomenui. Ir už jų išlaisvinimą nė nesiruošia kovoti Jungtinės Tautos.
Taigi, ten, dviejų homoseksualių žiurkių saugomi, tūno fotomenui praskikaltę žmonės.
Man pasitaikė unikali galimybė užmesti akį į jų skurdžią buitį ir sudalyvauti vakarienėje, kurią iš sumestinių produktų ruošė jie patys. Tai rausvas, šaltas srėbalas, pagardinamas skustais vištos kiaušiniais ir nesūdytomis bulvėmis.
maisto dalybos vyko taikiai ir tik neramūs žvilgsniai išduodavo, kaip tas skystimas yra laukiamas ir, kad net jo gali netekti tarstelėjęs neteisingą frazę ar padaręs neatsargų judesį.
iš šono stebėdamas gali labai aiškai įžvelgti vidinius "kastų" pasiskirstymus, tai labiau apšviestas kameros kampas, didesnis dubuo, pirmumo teisė ....
kiti, gi tamsiuose kampuose išsislapstę, godžiai srėbė rausvą skystį skubėdami kad niekas neatimtų ..... maisto kiekis labai ribotas......
baigę valgyti, zombiški alkani žvilgsniai klaidžioja po visus tamsiuosius kameros kampus (į šviesiuosius žvelgiama tik akimirką, su baime, pagarba ir nusižeminimu)
skurdi puota baigta, katilai tušti ... kameroje pasklido pigių cigarečių dumas .....
Nefotografuokite jei galite, nenusikalskite ...