rykliadantis žmogus su kauke. penkis kartus teistas, šeštąjį - sūrio pyrago gavęs. gražus, nenuodingas, neperpirktas ir nenukainotas. rykliadantis raktų prisirijęs tupi užrakintuose rūmuose ir klausosi pelių raudojimo. lyg vandens į burną prisipylęs gargaliuoja kažką į telefono ragelį. redial redial su romu ant stillinės dugno. reikia rykliadančiui žmogui išgerti, reikia kasvakar išgerti tai to, tai ano, tai kokteilinio. gurgia rykliadančio pilvas gražias melodijas, taip derančias prie raudančių pelių choro. teliuškuojasi rykliadančio žmogaus pilvelyje praryti raktai, išgertas romas ir apvirškintas sūrio pyragas. redial redial, kaip gražu.
...
(po vienos taurės vyno ir puodukų arbatos)
parvežkite iš marijampolės gėlių vazonėlių, karablių ir suknelių iš kasečių juostos. eisim su draugėmis į karnavalą ir paišysime ūsus savo rankinukams. paskui rukysime už aštunto nuo mokyklos kampo. vieni vienokie, kiti kitokie. išsiburk.
...
ir tu stovi ant kalnelio. ir aš stoviu ant kalnelio. ir tu groji savo nematoma gitara, ir aš groju tavo nematoma gitara. ir aš nuotykis, ir tu nuotykis. ir tu, ir aš. ant kalnelio dar auga didelis apsiverkęs svogūnas. vakarais, maždaug aštuonios minutės po vienuoliktos, jis purena savo lukštus ir ruošiasi daugiasliuoksniškai svogūniškam sapnui. dažniausiai tas svagūnas sapnuoja prie jo pasilenkusią močiutę. sapnuoja jos kraujagyslėmis puoštas šlaunis ir dailius vintažinius triusikaičius. apie tuos triusikaičius svogūnas paskui sapnavo dar ir kitą sapną. buvo žiema. močiutė išėjo į lauką nusidžiauti savo triusikaičių, bet jų nebuvo. supyko labai ant kaimyno genadijaus, matyt bus juos nukabinęs ir iškeitęs į alaus pūslę. o kai pavasarį nutirpo sniegas, močiutė rado savo triusikaičius kaip tik ties ta vieta, kur kažkada kyburiavo skalbinių virvė. sakau "kažkada", nes tą virvę nutraukė per gausiai ant jos nutūpę geniai su zylėmis.