| | Apopo gyvenimo istorijos etapas: auto-moto-TECHNIKA Autorius: | 2008 01 04 13:11 | Žiūrėta: 98612 Vieną vėsų vasaros rytą, prie Zujūnų karjero, ekskavatoriaus kauše mamytė rado gandro (o gal kito padaro?) pamestą Apopėlį. Vaikelis, pagal aplinkybes, prašyte prašėsi būti prišlietas prie technikos. Žvaigždynai buvo palankūs įvykti tam, kas turi įvykti....
Apopėliui 1-ojo gimtadienio proga buvo padovanota mašinytė. Važiuoti jis išmoko greičiau nei šliaužioti ar vaikščioti. Mašinytės sėdynė buvo gana kieta, tačiau su pampersais po užpakaliuku, buvo gana komfortabilu.
Kai Apopėlis ūgtelėjo, žvarbų rudens rytą galėjo nutikti didelė nelaimė. Dievams padėkokime, kad mūsų herojus – Apopėlis – liko gyvas. Jis viso labo buvo lengvai pertrenktas pikto ir netgi stipriai pachmielingo rusų kilmės vairuotojo Igorio Butusovo. Nuo to momento įvyko dar viena metamorfozė jaunos asmenybės gyvenime... Be to, gimė posakis: STOP KARUI KELIUOSE!
Vaikų darželyje Apopėlis susirado draugų ir po apylinkes mėgo važinėtis dviračiu. Tėvai gyveno Marcinkonyse, o į darželį Druskininkuose vaikas mindavo šiuolaikinį dviratį. Tėvai stebėjosi vaiko judrumu ir gebėjimu vairuoti geriau nei suaugusieji. Tėvai vaikeliui dviratį suveikdavo iš geraširdžio kaimyno Prano. Blogiausiu atveju pagelbėdavo ir piktesnis kaimynas Rapolas.
Laikas greitai bėgo. Baigęs 9 klases, Apopėlis tapo Apopu. Teko ieškotis darbo, tačiau nelabai sėkmingai. Kartais, pasiėmus svajonių dėstytojo Adomaičio portretą, teko ir paelgetauti prie katedros. Kaliningrado (Karaliaučiaus) šunys suprato Apopą.
Didesnius atstumus įveikti padėjo iš tetos Zofijos pasivogtas mopedas – motorinis dviratis. Apopas – šių dienų jaunuolis. Jam neteko važinėtis su legendiniais „Riga“, „Delta“ ar „Mini“ mopedais. Jei kalbėtume apie dviračius, jam taipogi neteko tokia laimė minti „Ereliuko“, „Saliuto“, „Ventos“ ar „Kregždutės“ pedalus.
Prasimanęs pinigų Apopas išsilaikė A ir B kategorijos vairuotojo teises ir dėdės Mindaugo automobiliu vežiojo metalūzus ir visokius hipius į Bliuzo naktis, Roko naktis bei kitus renginius. Iš to Apas (taip į jį kreipdavosi geriausi draugai) kažkiek pasipelnydavo.
Kai turėdavo laiko, Apopas mielai padėdavo ne tik draugams, bet ir tėvams. Kai tėvai iš Marcinkonių persikėlė gyventi į Sirvėtos regioninį parką, Apopas tranzu atvykdavo aplankyti savo artimųjų. Lapkričio mėnesį Apopas tėvui pagelbėdavo vairuoti traktorių bevežant eglišakes. Apopas, žinoma, slapta audė mintį išsilaikyti C, D, E kategorijų vairuotojo teises. Už pagalbą tėvai nelikdavo skolingi.
Tėvai, pardavę žemes, tapo stambūs ūkininkai. Kieme nestigo įvairaus transporto. Apopas, kaip gabus technikai žmogus, greitai išmoko valdyti visą techniką bei išsilaikė visas įmanomas vairuotojo teises, įskaitant netgi teisę gabenti pavojingus krovinius. Tuo metu Apopui buvo viso labo 19 metų.
Kadangi Apas mokslų nekrimto – greitai buvo pašauktas į armiją atlikti savo pilietinės pareigos Tėvynei. Snaiperių bei balistinių pabūklų kuopos jam buvo ne prie širdies. Generolas Apą paskyrė vyriausiuoju seržantu ir praporščiku Baltijos jūros laivyne.
Tarnaujant kaimyninėje Latvijoje, Ventspilio jūrų uoste Apopas gaudė kontrabandinius laivus iš pietryčių Azijos valstybių. Jam gana gerai sekėsi. Metai armijoje netruko prabėgti.
Grįžęs iš armijos Apopas dirbo ant vikšrinio traktoriaus Joniškio rajone, žemės ūkio bendrovėje „Plūgo Broliai“. Šis darbas buvo sunkus ir permažai apmokamas. Greta Apopo dirbamų laukų ir griovių, kasmet vykstančių koncertų „Kilkime Žaibu“ metu, Apopas nostalgiškai prisimindavo laikus, kai vežiodavo hipius su dėdės Mindaugo automobiliu...
Netrukus Apas rado geriaau apmokamą darbą. Jis įsidarbino kelininku Kauno savivaldybėje. Puikiai suremontavo Karmėlavos miestelio gatves. O alkį malšindavo milžiniškais Karmėlavos HYPER cepelinais. Tuo gyvenimo momentu Apopas truputį priaugo svorio.
Vasaros atostogų metu ir kartais rudenį, Apopas grįžta padėti ūkininkauti tėvams. Vairuoja jis ir kirovecą ir saulutę su kombainu „NIVA“ jis gali be problemų išpiešti. Tokiais momentais būna nesaugu aplinkiniams. Apopas kerštingai prisimena šoferį Igorį Butusovą...
Papildomai tenka uždarbiauti ir atliekant melioracijos darbus Švenčionių rajone. To darbo Apopas labai nemėgsta ir daug keikiasi.
Žvyro karjere prie Trakų Apopas taipogi kartą buvo pasamdytas nelegaliai užsidirbti. Čia vos neprisidirbo, kai piktai subarė paties karjero direktoriaus vaikus Gabiją ir Martyną. Apopas nežinojo, kad tai paties direktoriaus atžalos, todėl rizikavo susikompromituoti. Viskas gerai, kas gerai biagiasi.
Užpernai Apopas atliko ramesnius vairavimo darbus. Vairavo priemiestinį Pabradės autobusą.
Pernai mūsų herojus gavo progos išvykti į Rusiją dirbti mašinistu. Niekas to nežino ir nematė, tačiau pats Apopas teigė, kad keravojo lokomatyvą iš Nižnevartovsko Jakutijoje į pietus, link Naberežnyje Čelny. Pamatė plačiają Rusiją. Tai patirtis.
Pastaruoju metu Apopas nutarė įsteigti nuosavą verslą. Jis stato malūną. Tai susiję su taip mylima technika. Bus kur sumalti tėvų išaugintus grūdus, o prie progos ir samanės išsivirti. Apopas kolkas nepripratęs prie verslumo... Jis iš inercijos dar svajoja išmokti valdyti lėktuvą (Boeingą, žinoma) bei pasėdėti prie raketos valdymo pulto... Dar, mūsų Apopėlis prašo visos visuomenės: BŪTI KULTŪRINGESNIEMS KELIUOSE. Vairuokime saugiai! Nepamiškime užsisegti atšvaistų tamsiu paros metu.
Vieną saulėtą ir netgi vaivorykštėtą dabartinių laikų viduržiemio dieną, šių eilučių autorius klaidžiojo jaukiais Dzūkijos šilais. Išėjus į platesnį miško kelią, buvo pastebėtos traktoriaus provėžos. Sekėm, sekėm, sekėm tom provėžom ir... susekėm!!!
Ogi, WAAAU, visų kūdriečių nustebimui, gerai pažįstamas Apopėlis krapštosi savo ūkyje. Atsigavęs toks, tvirtai ant kojų stovi ir didžiuojasi savo naujausiais „BELARUS“ traktoriais-savikroviais. Sakė, kad iš Sapard paramos naudos buvo, nors ir ne iki galo...
Apopenzijus pasiūlė išgerti arbatos ir nuvedė į savo naują (turbūt laikiną) būstą. Pasirodo, Apopas pardavė savo išdaiginguosius trobesius ir nusipirko tik seną, sukrypusią lūšnelę prie menko upeliūkščio. Gautus pinigus už parduotus savo namus ir už Sapardo paramą, Apas investavo į tuos tris baltarusiškuosius traktorius. Herojus sakė: „malūno statybos stringa, beto, ženkliai pabrango trąšos, dėl ko žemės ūkyje gali būti sunkoka išsilaikyti - nebus gausios javų produkcijos, nedirbs malūnas visu pajėgumu. Savęs neapgausi, geriau jau grįšiu prie savo numylėtos tech-ni-kos!”.
Galop, Apopas parodė savo rankų darbo šedevrą – mini traktoriuką, kuriam detales pirko Čeliabinsko traktorių zavode, dar tais senais, gerais laikais, kai blaškėsi po plačiąją Rusiją. Šis traktoriuks užpakalyje turi apskritą ženklą su užrašu „6 km“, matyt tai byloja apie tam tikrą greičio ribojimą? Apas, kalbėjo, kalbėjo, kalbėjo, taisydamas traktorių pradėjo klausinėti apie kažkokią babiną, bet rašytojas jau nieko ta tema nebesuprato... Tik pasidarė sau išvadą: SVARBU ŽINOTI SAVO VIETĄ GYVENIME IR ŽINOTI TAI KO LABIAUSIAI TROKŠTI. Ir dar: neviršykime leistino greičio gatvėse netgi jei tas greitis didesnis vos 6 km/h! J
Paskutinios žinios iš numylėtinio Apopėlio mumi pasiekė šiemet per Rasų šventę. Herojus informuoja, kad taikos palaikymo tikslais jis, kaip rezervinis karys, buvo išsiųstas į Kosovo provinciją. Logikos tame yra, juk pamename, kad Apopas kadaise tarnavo armijoje. Taigi, netokiame ir tolimame Balkanų krašte Apopas buvo įpareigotas eilinį kartą sėsti už vairo – vikšrinio traktortankio (skamba kaip „katašunis“) vairo... Viskas ėjosi neblogai bent gerą pusmetį. Suprato vaikis, kad Kosove po Nepriklausomybės nuo Serbijos paskelbimo, taikos reikalai stos į vietas savaime. Gal ir klaidingas šis supratimas, kas ten žino? Intuityviai Apopas ilgėjosi Tėvynės, tad nusprendė su šiuo traktortankiu pabėgti iš tarnybos vietos. Grįžęs Lietuvon Apas iškart pradėjo kovoti su išsibujojusiu biurokratijos mechanizmu mūsų šalyje. Deja, biurokratijos mašina ant tiek padūkusi, kad net traktortankį gerokai apgadino – langai jau sudaužyti, rūdys byra... Pažiūrėkit į Apopo miną beigi žemyn nulenktą nykštį! Nieko paguodžiančio. Galbūt mūsų Apopėlis turi donkichotiško kraujo, todėl ir kovoja su mūsų gyvenimą apraizgiusia biurokratija. Palinkėkim Apopui sėkmės šioje sunkioje kovoje.
Apopas kurį laiką buvo pradingęs, bet ne veltui. Pagaliau, paklausęs fotokūdriečio Sauliaus K patarimo, ėmėsi herojus ieškoti savo senų pažinčių Rusijos Federacijoje, kad atsirastų galimybė išsikaulyti didelį finansavimą ir išmokti valdyti „boeingą“. Apopiuko mokytoju tapo pats S.G. Bliznuk‘as, testavęs pirmąjį IL-96-300 modelio skrydį. (Sklinda kalbos, kad Apopui rekomendaciją parašė J. Borisovas iš aviabaltikos.) Fotografijoje – Apas susikaupęs laukia savo pirmojo tolimojo skrydžio – egzamino. Tiesa, kelias iki to buvo tikrai nelengvas, nes reikėjo išmokti daug specifinių aviacijos gudrybių, išlaikyti specialius technikos ir netgi aviacinės meteorologijos egzaminus. Sunkiausia dalis Apopui buvo ta, kad norint patenkinti fizinio pasirengimo normatyvus, reikėjo numesti svorį bei pakelti bendrą organizmo tonusą. Sveikatos patikrinimai tuom dar nesibaigė. IL-96-300 lėktuvo pilotavimo, navigavimo ir susisiekimo su dispečeriais sistemų pultas sudarytas iš 6 skirtingų spalvų monitorių... Į daltonizmą linkusiam Apopui teko netgi apgaudinėti okulistą, šioje vietoje suklysti tiesiog draužiama. Gerai, kad Apopas atsilaikė prieš visus sveikatos patikrinimus! Galų gale, išsvajotasis sertifikatas jau guli juodame piloto portfelyje, o kažkuriame iš oro uostų ir šiandien keleiviai girdi frazę, sakomą rusų ir anglų kalbomis: „Sveiki atvykę į „iljušino“ fiuzeliažo vidų, Jus sveikina orlaivio kapitonas Apopas!“. Aš visada žinojau, kad šis vaikinas yra prie bajerio, netgi eidamas ypatingai atsakingas pareigas jumoro jis tikrai nepamiršta.
Sapnuose Apopas kažkodėl regi senus savo jaunystės laikus ir vis prisimena kaip jam darganotais rudens, šerkšnotais žiemos, saulėtais vasaros orais tekdavo vairuoti Pabradės autobusų parko keleivinius autobusus....
Apas susirado moterį, su katra dabar jau darniai traukia savo vežimą (Apas leidžia savo pačiai gerti alų už vairo). Kitavertus, skaitytojas gali prisiminti ir Krylovo pasakėčią apie gulbę, vėžį ir lydeką... Žinot kaip ten viskas vyko. Na gal tik taip iš šalies atrodo, o realybėje nėra viskas taip baisu? Supraskit teisingai, kol Apopas nepradėjo atsišaudyti viską naikinančiu ginklu – išprotėjusia mašina-šaudykle!!!
Chebryte, pažiūrėkit kaip Apopas atrodo! Grįžo iš Skandinavijos it koks variagas. Tik nesakykit, kad ir jūsų akys nemeluoja. Nejaugi Apopas dirba ant kombaino „ЕНИСЕЙ 1200“ ?! Tiesą sakant, apstulbau, kai po daugelio mėnesių tylos, išvydau ryžai barzdotą Apą su briederkėmis sprande, kombainu "saulutes" bepaišantį Lietuvos arimuose! Va čia tai ūkiškas žmogus. Jam pavydi ne viena pana. Apai, pavaryk! Ei, mergikės, nesnauduliuokit, pakol herojus dar neženots, kol jo kūlis neželėts ir stuotka asloj nemazguot… :-)
| 2008-01-04 Mindaugas Bernatonis: Iš savo fotografijų sukūriau FOTO-DIENORAŠTĮ. Dienoraščiai --> Mindaugas Bernatonis --> Apopo gyvenimo istorijos etapas: auto-moto-TECHNIKA
MĖGAUKITĖS ir pasidžiaukite. Istorija su tam tikru pamokymu ir idėja.... | | 2008-01-04 Antanas M: oooj kaip arti dusios, taip viskas miela ir artima! | | 2008-01-04 Daiva Kalinauskaitė: supper... =) gerai cia... patiko =)p | | 2008-01-04 Arnoldas Jurgaitis: labai pavykusiai! | | 2008-01-05 Mantas K.: +5 | | 2008-01-05 Mindaugas Bernatonis: Jooo.... draugai čia dar ir visokių niuansų įžvelgia, kas istoriją daro dar juokingesnę ir mielesnę :) | | 2008-01-06 Kriste P.: :) | | 2008-01-08 kva: uuu... labai berniukiškas dienoraštis, nors ta nuotrauką su dviračiais ir kuprinėm labai jau viliojančiai atrodo. pasiilgau savo dviračio. | | 2008-01-17 Monika Daukšaitė: labai faina istorija!:]]] | | 2008-01-22 Gintaras Jonaitis: hmm, o aš maniau, kad jis savo ramenukų jėga atėjo iki tokio, kokį man teko jį susitikt pa'rūdijusių stiklų angaruos.
Margai čia, margai. | | 2008-01-22 Andrius Z: patiko..ypac paskutinis sakinys.. :) | | 2008-01-22 abracadabra: kolekcija - tikra to žodžio prasme kolekcija :) | | 2008-01-28 Mindaugas Bernatonis: Apopo gyvenimas tęsiasi :) Labai pamokanti istorija. | | 2008-01-28 Saulius K.: Kada pamatysime raketa ar "Boeinga" ? :D | | 2008-02-05 Robertas Bogdevič: Raketa ne mano kišenei...
Rašo šių fotografijų top-modelis Apopas.
Bet povandeninį laivą pažadu :) | | 2008-02-08 Vida: Geras pasiskaitinejau ir beveik Apopa isimylejau....;)
| | 2008-02-15 Ramūnas L.: Aš, kaip sakaaa, apakęs ~:-) | | 2008-03-02 birute kurtinaitiene: puiki technikos ir gyvenimo pasakaitė...šaunuolis | | 2008-03-19 j: gyvenimo istorija... ;D + | | 2008-04-04 Dangus: suuuuuuuuuuuuuper :). tai bent istorija :). dabar belieka tik filma sukurt. | | 2008-04-07 Pijus Vyčas: 6 kartus susijuokiau..ciki piki; isvada teisinga.. ;) | | 2008-04-26 DaivaRide: na ir juokingai :DDDD gera istorija ;)) | | 2008-05-06 Donatas Guzevicius: Super. Labai teisinga ir artima tema. | | 2008-06-30 Jovita: Šauniai sudrukavota | | 2008-08-22 birute simoniene: vertas uogas valgyti .idomiai ,turiningas ir vertas demesio dienoraštukas sekmės taip ir toliau :) | | 2008-09-18 Marijus *Bružila: tiesiog Traktoristo sapnas | | 2008-09-22 Mindaugas Bernatonis: http://fotokudra.lt/img.php?img=140687&nav=new&page=6 - Apopas laisvalaikiu žaidžia ir šachmatais (paskutinė serijos fotografija). | | 2008-09-23 DaivaRide: ir užmanyk man taip :D linksmai nerealiai :D | | 2009-02-04 AUDrius a: ogo istorija.... | | 2009-03-06 Vilma Siauciute: labai neblogai ir gana idomi istorija, suintrigavo :) | | 2009-03-15 Sau : darbščiai pabėgiota su fotiku ir pasismaginta klaviatūrą maigyti...kažkada nesugebėjau visko įveikti, dabar buvau priverstas ...;)) | | 2009-10-06 Kriste P.: nerealiai:) | | 2010-01-01 Petras T.: autorius linkęs į didelės apimties , monumentalius darbus, nūdienos aktualijas analizuoja iš esmės... matau puikų klasiko Juozapo Erlicko vertą žodį, iliustruotą įspūdinga dokumentiškai menine fotografija... Valio ! | | 2012-03-28 Mindaugas Bernatonis: Atėjo SMS iš Apopo:
"Mieli apopeiviai, įlipę į apoponto priemonę paapopėkite vienapopinį bilietą. Jei yra laisvų apopietų - atsiapopėkite, leiskite atsiapopėti invaliaapiams ir apopams su mažais apopėliais. Būkite apopeivūs vieni kitiems. Geros Jums apoponės mūsų apopontu!"
|
| | | | |
|
