mažas mano
pasaulėlis
ant medžių šakų
lapų dienoraštėlis

tyliu tyku
būtum kartu?
oi jau daug metų
miške verkiu

noriu sykiu
tik į pavasarį
noriu laukų
gėlių ir ašarų

metų metai
aš einu. . .
rasiu mišką
būsi draugu

rudenėja
tik akmenai
ariu ašarą
rudens mainai

tyloje atsainiai
sužydo medžių
lapais
net akmenai

noriu nebūkit
šeima atsainiai
noriu nebūtų
širdys akmenai

maža gėlytė
lyg drugeliukė
nenužydėk taip greit
mano širdutė padūko

noriu matyti
Dangaus gėlytę
kai ją matau
akytėje ašara

švyti

noriu lietučio
sako gėlytė
aš tau jo duosiu
ašara švyti

mažas žiedas galvelę kelia
grumstu krenta mažas paukštelis
noriu eiti į palaukę
tik neieškau viešo kelio

mažas daigas mažas žiedas
mažas geras tas lapelis
o palei palaukę
teka upelis

pavasario gaivą
kvepiu į plaučius...
pavasario drėgmė...
daigeliai nedžius.

oi aukštoji tu liepele
ką veiki prie viešo kelio
šakose lakštingala giedos giesmelę
atpažint pavasarį ar galima

tyloje einu per laukus
toks skaistus Dangus
noriu sustot prie liepelės
aš liepelės žmogus

sužydėsi pradžioj tu liepele
einu per laukus.. palei kelią
noriu pavasario
gamtos gaivos ar galima?