keleliu

tyliu

mąsčiau upeliu
o noriu

gėlių

tarsi
lėlė esu

noriu be nerimo
grįžti arimais

tyliu

minčių...

nebylių

ak liepsnoja
tyliu arba dainuoju
upeliukas man groja
salotos šiūruoja

po lietaus būtų vaivorykštė
o prieš lietų - raudona
rožinis
rožinė

bijau raudono dangaus
bet einu pasivaikščiot
mišku einu tamsu baisu
raudoni lapai o ten raudoni stogai

gal

mano meilė netelpa jokiuose rėmuose
ak net mąstau jau rožiniai
mano raudoni batai ilsisi kampe
per tave negaliu niekur išeiti
bijau tamsos ir tylos
kaip gyventi kai negali pasivaikščioti raudonais batais
noriu pakviesti tave arbatos
ak tyliu ir einu iš kambario į kambarį
tyla tokia tyli ir verksminga
mano širdis nesveika nuo tavęs
lauk pasauli kol susirgsiu infarktu lauk
lauk mintys blogos mintys lauk
bijau rožinės tamsos ir raudonos tylos

tu tyli o man sunku
akimirkas renku

...verkiu...
dėlioju veriu
noriu matyti vėrinio grožį
jis tik dėl mano skausmo gražus

bijau pasakyti
kad nerandu savęs

ir tavęs

ak tyliu ir einu
be raudonų negaliu
gal kad aš tave myliu
ieškau tų žydrų akių

o aplink tik dangus
kur gi mano tas žmogus
ak tyliu negaliu
kiek apspito man vėlių

raudonais batais einu
tik jau nerandu savų
ieškau namų aklinų
noriu tau ištart esu

ieškau aš užuovėjos
noriu dar pabėgt nuo jos
kur tie tiltai tie namai
uždarai aklinai