ak, kur einu, ir nuo ko bėgu...
tik laukiu kalėdų, ir ateinančių
tavo pėdų
noriu gerų tavo akių
tik rankomis tavo verkiu

noriu žodžių, nenuobodžių
noriu laisvės, noriu sparnų

ak kuo einu - batais raudonais
kuo aš verkiu - rasa žibuoklių

kur eini drauge su ašarų lietum
negi tik po mirties keliausim dangun
?
o jis trypia mano dangų - net sapnai nelanko
---
bijau lietaus, noriu skaidraus dangaus
noriu bičių, medaus...
noriu būt bitutė
.....................................
ARBA BORUŽĖLĖ, NORIU SKRIST Į DANGŲ
bet tik krentu ašarų lietum

ak mano kruopos manų mamos
noriu tik ramumos
noriu neleisgyvio kūno

o tu kuo gyveni savo paauglystėj
?
kur dingo mūsų jaunystė
?

kuo tu iriesi į priekį?
sailing? meilei

ką tu valgai?
kuo tu šaudai?
ak raudoni batai
visai nereiškia maišto

parašyki man eilėraštį
noriu gražaus...
iki rytdienos
d a n g a u s

noriu mažučių snaigių
noriu saulės
žėrėjimo
noriu su tavim laiko
kokios naivios svajonės
tu manęs nepažįsti
ne-pri-pa-žįs-ti

ak pripaišysiu tau
g ė l y č i ų

naujas draugas ak
tik tak,...neapakčiau
prieš grožį..
kaip suvalgyt ožį
pieno nori...

ak kam tas sarkazmas
noriu draugo
ir žinau KAD
jis laukia
kada mes būsim suaugę
p a l a u k

debesys iš širdies plaukia
mano akyse
jie suaugę
o ne po du