aš maža mergytė
močiutė sako kristinėlė
noriu pasakyti
bet aš nepasikėlus

kaip gi man gyventi
po Kristaus vardu
o mano teisybe
kurgi esi tu

kaip gi man gyventi
po tuo lietumi
tik noriu aš išlikti
noriu būti žmogumi

rožinė saulytė
rožinis lietutis
jau kaip ima lyti
kels galvą gėlytė

noriu lūpytes dažyti
būt kaip ta mergytė
bet juk tik lietutis
ima smarkiai lyti

noriu dangų nudažyti
ima smarkiai lyti
net man iš akyčių
lyja nedažytų

mano drambliukas
gyvena vienas
o aš bijau
glaudžiuosi prie sienos

noriu bent kiek
aš dar gyvent
o tik bijau
imu jau sent

kaip tu drambly
tu gyveni
gazdint vaikus
gėdos neturi

noriu namų
jaukių gerų
bet kas gi kaltas
kad neturiu

noriu uogų iš saulutės
noriu šviesuliuku būti
kaip tu gyveni dabar
kai pasakiau tau aš daug

noriu būt aš šalia
šia gera dienele
noriu būt tau gera
noriu būt šilta spalva

kaip tylu kaip šviesu
noriu glaustis prie visų
kaip gyvent be tavęs
vėl šlifuosiu aš gatves
SAULĖKAITOJ

noriu saulės
rožinės apgaulės
noriu būt
kaip tu

man gyvenimas
tik saujoj
laisvas esi
tu

noriu noriu
su-ži-no-ti
kaip gyventi
oriai

noriu noriu
kad neskriaustum
norų mano
savo norais