mano beždžionė vardu Džionytė
noriu akytes jai palaižyti
nieko nemato nieko negirdi
sakyk beždžione ar turi širdį

myliu Džionytę mylim abi
ir mane Džionytė myli. girdi?
noriu aš duoti jajai bananą
nuo mūsų meilės tokį jau skanų

noriu namų noriu jaukių
aš su tavim noriu būti sykiu
kur tu drauge man gyveni
kur kas rytą pas vaikus ar eini

noriu takų jau nueitų
noriu surasti tave sykiu
kuo tu eini negi per pelkę
tuo ilgesiuku mūs būtis dvelkia

noriu aš būti šalia tavęs
kuo einam mes kuo šlifuojam gatves
negi mes vienas kitam negeri
kogi draug taip žodžius beri

dvi širdutės aš esu
tavo ir manoji
noriu lėkti link dausų
kai apie mane galvoji

noriu laiko ne atgal
galvok apie mane dabar
noriu draugo iš tiesų
aš su viltimi esu

man širdutėj keturi
kvadratukiniai kampeliai
tokios širdies neturi
o man širdelę gelia

man namuos širdelė
niekur neeinu
noriu į laukelį
pas visus draugus

noriu lėkti link dausų
kad nebūtų tik baisu
noriu lėkt geru paukščiu
angelu aš noriu būt meldžiu

noriu būti žemuogėlė
josios lapas rasą kėlė
noriu būti uogele
ir žydėti pamiškėle

noriu būt aš angeliukas
mano kūną vėjas supo
vėlė plaukus pragare
pragaras sakau ate

kas esi tu mano drauge
kas gi mūsų visų laukia
būsiu angelu sparnuotu
kad ir ant beržinės šluotos

noriu draugės musės
kad ir musę bet per pusę
būčiau zirzilytė
panašiai kaip pelytė

noriu aš namuosna
pro plyšelį lėkt
noriu aš sapnuose
būt graži princesė