Visos kavos išvirtos.
 Visi arbatų keliai nueiti.
 Visi dykumų kalnai jau nėra stebuklai.
 Visos spalvos jau išrastos.
 Visos dainos jau sudainuotos ir sugrotos.
 Visos knygos parašytos.
 
Taip yra. O tiksliau, tai būtų, jei nežinotume, jog taip nėra. 
Kai p. Donelaitis gerbiamasis parašė savo "Metus" apie būrus ir ponus, tai vargu, ar žmonės manė, jog visos knygos, mat, parašytos.Kai Elvis Preslis buvo viešai kritikuojamas ir dergiamas už savo gašlius judesius scenoje, niekas negalvojo, kad visos dainos sudainuotos ir visi šokiai sušokti.
Kai J.V Getė su savo "Jaunojo Verterio kančiomis" pasiuntė ne savo noru, be abejo, paauglius skandintis, atseit tai labai romantiška. Krante paliekant knygą. Vargu, ar tuomet žmonės kritikuodami tą knygą manė, jog visi blogi dalykai jau aprašyti. Ir čia dar vertėtų paminėti ir tai, jog įdomu, ar žmonės manė, jog tą knygą skaityti yra pavojinga. Ir ar taip manydami jie tik jos neperskaitė.

Nonsensas. 
Mano stiklas lapkritinis užrasojęs. 
Visos bulvės išvirtos,
Visi ponai valgius valgo,
O mūsų gyvenimą su Gete, Donelaičiu ir Presliu palygina.

O šiaip jau, tai įdomu, jog tie, viešai kritikuoti žmonės, yra vadinami klasika. KLASIKA.
Gal kada ir apie mano bulves, kurios rasot moka,  peršis išvada ir žodžiai "čia tai klasiškai".

Gero vakaro, einu rasoto stiklo ganyti :)

 Visą 
bjauradienį,
šlamštadienį,
ašaradienį,
kančiadienį,
verktadienį,
šlamštadienį ...

Yra dienų, kai knyga ir fotografija atlieka terapinę funkcija. 
Kartais atsiranda dienų, kai terapijų nebūna.

Visur daug balanso ir keistumų.
Kai žiūriu žinias, tai atrodo, kad gyvenu istorijoje. Taip, aha, viskas yra istorija. Bet tik per žinias šitokia istorija ištinka. Kartais mėgstu net liežuvį arbatėle nusiplykyti iš didelės nuostabos. Nebūtinai čia apie politines rietenas ir kriminalus reikia primesti.
Balansas ir disbalansas atsiranda tuomet, kai žmonės geria migdomuosius ir kavą.
Disbalansas mėgsta būti ir tuomet, kai skaitai Altorių šešėly ir pasąmonės įtaigos knygą, kurioje apstu Dievo. Tai, be abejo, tabu. Šičia apie Dievą. Bet mane tai labai išbalansuoja.
Du poveikiai būna ir tuomet, kai atrodo, kad tavo širdis - varlės širdis. Šimtus tūkstančių kartų plakanti širdelė. Nes varlės užmiega žiemą. Tuoj turėsim tokią.

O šiaip jau, tai viso šito brukalo moralas labai niekingai paprastas -
 gėda pradėti apie sviestą ir nusikalbėti iki sviesto :)

Gero penktadienio, varlės, snigt pradėjusios :)

 

Tikrąja šio žodžio prasme. 
Suši yra paprastas dalykas. Bet geriau pasižiūrėjus, su pagaliukais pakrapštinėjus, tai ima rastis ir krevečių, daržovių. Tarp tų ryžių. Dar geriau pasižiūrėjus, tai suši reikalauja ir priedų. Kaip, pavyzdžiui, sojos padažas ar šiaip padažas. O galiausiai supranti, kad suši reikalauja daug centų. O kartais ir daug laiko. Kai stovi maximos šimtatūkstantinį kilometrą siekiančioj eilėj. Arba kai lauki restorane. Brangus velnias. O pats geriausias sušio dalykas yra tas, kad galima suprasti, jog jo pradas visai mažai ko vertas.
Bet čia ir atsiranda kita jo prasmė. Prasmė ta, kad prasideda elegancija, potraukis ragauti. Dar tikresnė prasmė prasideda, kai sušį galima lyginti su pasauliu. Gerai, pasaulis gal kiek ir per skambiai skamba sušio suktinukui, bet lyginti su gyvenimu tikrai galima. 
Iš pažiūros viskas paprasta ir gal net nieko verta. - Gyvenimo ryžiai. Po to pradedi pastebėti, jog ryžiuose slepiasi gyvenimo krevetės, daržovės, gyvenimo niekai ir niekalai. Kartais kažkas daugiau. Po to dar supranti, kad tavo gyvenimas daug ko ir pareikalauja - išmokti valgyti kinietiškomis lazdelėmis, elgtis elgantiškai, kartais vulgariai, bet elgantiškai. Po to suvoki, kad sušio neužtenka. Jam reikalingas ir gyvenimo padažas. Vienaskaita, be abejo, čia nebūdinga. Daug padažų. Galiausiai supranti, kad sušiu reikia pasidalinti ir su draugu. Sušio gabalėlis mažas, tad reikia parduotuvėlėj įsigyti keleta tokių. O tada ir ateina suvokimas, kad tai kainuoja daug centų. Daug centų keliems sušiams. Ir daug laiko. Laiko dar daugiau, nes eilė milžiniška, ilga. Kartais, matot, eilė moka būti ir maža, tai sušį greičiau suvalgo. Tada pradedi mąstyti, ar tas velnias su prada yra iš tiesų patrauklus ir nuostabus. 

Va šitaip ir matai suši. Patinka ar ne