| |
kai būsiu namų šeimininkė, tai lyginsiu spalvotai
(11)
|
|
|
galvoj yra toks kambarėlis su pamirštom mintim ir pamirštais daiktais
(8)
|
|
|
ir kodėl nesakei, kad moki vaiksčiot sienom? gal būčiau mylėjus labiau...
(15)
|
|
|
žiemos minimal
(7)
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| |
Nežiniukas Obuolių šaly nežinojo ką su obuoliais veikti
(14)
|
|
|
tik nemirksėk.. tavo akių kampučiuose maži šlapi žmogučiai žaidžia
(10)
|
|
|
apie ilgesį aš dar negirdėjęs
(10)
|
|
|
nudažysiu tau sieną parašiutais. jie nesileis, jie kils
(5)
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| |
praustis
(3)
|
|
|
augindama medžius, auginu ir nykštukus
(4)
|
|
|
kai mano auklės buvo laukinės žąsys
(7)
|
|
|
kažkuriom dienom, ir visai netyčia, aš čiupinėju tinginystę
(2)
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| |
mano jūros prieskoniai
(3)
|
|
|
tavo sušalusiems voratinkliams mano saulės zuikučiai
(2)
|
|
|
atvirlaiškis iš gandrų ir susikertančių laidų šalies
(2)
|
|
|
kai žiemą gimsta vaikeliai..
(4)
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
