Gyvenimas spalvingas. Yra ligoninės spalva, kalėjimo spalva, priverstinio buvimo spalva. Spalva, kai tu visiškai priklausai nuo kito žmogaus. Net priverstinio poilsio spalva. Spalva, kai tu aklina siena atsiriboji nuo viso pasaulio ir pasislepi savyje, užsidarai. Ir gyveni lyg sapnuodamas, menkai ar visai nesuvokdamas, kas dedasi aplinkui. Kaip tu save prarandi? Į kur nugrimzti ir kur iškyli?
Kas iš visų tavo gyvenimo spalvų gali nutapyti tavo dvasios paveikslą?
|
