Kartais žiurkė Antanas verkia. Jis verkia, nes lietus lyja. Jis verkia, nes grikių kainos aukštos. Jis verkia, nes nuo drėgmės raitojai ūsai. Jis verkia, nes jo svajonės nesipildo. Jis verkia, nes kaimyno karvė patruko. Jis verkia, nes valdžia draudžia alkoholį. Jis verkia, nes svaras nuvertėjo. Jis verkia, nes užkliuvo už kėdės ir labai užsigavo kojos pirštuką. Tačiau baigęs verkti Antanas pradeda šypsotis. Tada nustoja lyti ir už debesų išnyra saulė.
|