|
retai važiuoju visuomeniniu, dar rečiau pavyksta nufotografuoti pagyvenusį žmogų natūraliam būvyje. tiksliau, lietuvį(ę). apimti nerimo, permaišiui su baime, į juos nukreiptą fotoaparatą dauguma jų matyt laiko asmeniniu įžeidimu. o išties paprastai viskas yra atvirkščiai. su šia šviesių akių ponia, apsikeitę komplimentais, būtent taip ir nutarėm.
|
