Atvejis, kai tikrai norisi objektyvo judesių (tarp kitko: kai pagalvoji, baisi architektūra – šalčiau ir nežmogiškiau jau sunku sugalvoti).

Inspired by Statue of Liberty

Judesių šia prasme: http://www.rmsp.com/wp-content/uploads/2010/11/Perspective-Control.jpg

Gerai sukomponuota.

Aciu!!

1/ Siam pastatui esu skyres demesio, tad nuotrauku turiu ir su judesiu, ir be jo, kaip, kad si.
Del architekturos, manau kiekvienam pastatui bus kritiku ir juo besizavinciu zmoniu.
Treti ju apskritai nemato... Gerai, kad mes ne tarp treciu :)

Man pasirinkta vertikalė verčia viską į kairę, todėl ir parašiau. Aišku, pasauliui reikia ir "baisios architektūros", bet aš čia daugiau apie tai, kad kiek jau bent Europoje esu matęs dangoraižių kvartalų, nors patys pastatai tikrai turi akį traukiančios grakščios estetikos ir įspūdingų geometrinių formų, ir nors pirmas įspūdis paprastai būna "wow", daugelyje tų kvartalų būna labai mažai žmonių, aplink betonas, plienas, stiklas, tuščia, vėjas nešioja šiukšles ir juose būti nykoka, ypač vakarop. Kartais specialiai važiuoju pasimėgauti ta nykuma (pvz., paskutinį kartą Vienoje, UNO city), bet ilgėliau būti joje nesinori, suima kažkokia depresija. Įlindę visi savo dėžutes viduje, į lauką nekiša nosies... Kokiam Manhetene kitaip, nes visa sala apstatyta tokiais, kitokių beveik ir nėra, ten verda gyvenimas skirtinguose lygiuose ir virš žemės, ir ant jos, ir po ja. O Vilniuj nežinau, gan dviprasmiškas jausmas. Ypač pamačius naujausią būsimo stiklo šedevro projektą.