Seniai arba šiąnakt
Mažas miestelis.
Vidurnaktis.
Aš,
Iš visų pusių
Apsupta amžinybės,
Tik vienintelės tavo
Apkerėtos akimirkos
Laukiau.
Tai buvo seniai
Arba šiąnakt.
Tu vis dar lauki,
Kol aš paversiu vandenį
Į svaiginantį vyną.
Kol Kūčių naktį prakalbinsiu
Tylintį avinėlį,
Kol dykumoj surasiu
Trykštant šaltinį.
O aš tegaliu
Tau pasakyti:
Žiūrėki, kaip lengvai
Jazmino žiedlapiai krenta..
Stasė Lygutaitė
|
