kul

įdomiai. priminė eilėraštį:
Tu buvai kaip paukščiukas. spurdantis rankoj,
Vidurdienį, užbėgus nuo lietaus senon bažnyčion,
Ir kaip strėlė, karaliaus paleista iš lanko,
Pataikius į širdį man netyčia.
tik čia reiktų kažkaip kitaip suimpovizuot antrą eilutę, tarkim
Vidurdienį, tranzuojant kelyje į.... (niekur, į tavo liūdną svają ar dar kažkaip...)
Nors gal... ir neverta taip interpretuot klasikų:}
Nika NIliūnas
eilėraščio pavadinimas :
''Įrašas durų staktoje Nemeikščiuose: Jonei."

Vienatvė jai tinka