neregys,
didelėm rankom
ir ilgesio pirštais
mėgina prisiminti
moters kūną
kadaise šitiek kartų
rėgėtą.
rudeniu laikyk mano
įprotį tylėti.
kai mėnulis išdyla
ir lieka tik
šviesa,
išsiskaidžiusi
į devynias tikroves,
tegu kelias į
moterį tampa
rudeniu.
šnekasi lietūs
tarpusavy,
kai tuo pat metu,
galbūt Urugvajuje
arba Paryžiuje
ateina ruduo
kaip neregys,
niekam nesakęs,
išėjęs į amžiną naktį..
tai amžinas kelias
per rudenį
į mano
trumpą,
aklą
gyvenimą.
Kamilė
|
