A.L.
Byla keturių

A.L.    (2013 08 17 18:05)  
3/ bet man jis gražus...
čia iliustracija sekančiai istorijai:

Paprasto gyvenimo istorija

I dalis. Vaikystė.

Kadangi mano vaikystė buvo laiminga, rašyti apie tai neverta – šypsenos kultas mūsuose visai nepopuliarus – niekas to neskaitys.

II dalis. Jaunystė, arba brandos pradžia

Laimės priepuoliai baigėsi – prasidejo priekaištai.
Gulėdavau aukštielninkas ant žemės, skaičiuodavau debesis, laukdavau bepasirodysiančios saulės – man patiko jos skleidžiama šiluma. Dar vienas iš mano mėgstamiausių užsiėmimų – įsikąsti dantimis smilgą ir, absoliučiai užmiršus laiko sąvoką, mąstyti, svajoti ir džiaugtis gyvenimu – tada aš dar buvau jaunas ir galvojau, kad tai pagrindinis mano turtas. Visa tai man atrodė be galo prasminga. Mano mintys kartais būdavo čia, visai arti, kartais labai toli, spėju, kad kažkur pakeliui link saulės. Jau tada žinojau žodį „filosofija“, ko pasekoje bandydavau mintis dėlioti savyje tam tikra tvarka, vengiant chaoso. Man paprasčiausiai būdavo gera, jaučiau, kad esu gyvas.
Garsiai mamos arba tėvo išrėkti žodžiai „tinginys“, „nevykėlis“, „veltėdis“, kaip aš tada maniau, smarkiai stabdė mano brandos procesą. Į priekaištus mano adresu stengiausi teisintis, kaip antai:
-Bet juk aš nieko nebetonuoju, nekertu, nekasu, nemarinuoju, neklijuoju, neskriaudžiu, nepumpuoju, neteršiu ir galų gale, netgi nepolitikuoju. Ar to maža? Aš viso labo guliu ir skaičiuoju debesis...aš niekam nekenkiu – juk tai gerai, tai prasminga.
Su gilia ironija tėvas:
-...ir nevalgai nieko?
-Bet juk iš manęs atimta galimybė susirasti maisto pačiam. Juk beveik visi miškai iškirsti, medžioklės plotai jau užbetonuoti, o tie kur liko, labai griežtai kontroliuojami dėl medžioklės pramogai, o ir labai nedaug žuvies rūšių liko, prisitaikiusių gyventi vandenyje, smarkiai atskiestame indų plovikliu. Iš kur man gauti maisto? Pinigų pirkti pramoniniam maistui aš neturiu, nes nebetonuoju. Seka logiška išvada – tie kurie betonuoja, tie ir privalo mane maitinti. Mano gimimas - dėsningas reiškinys, nepriklausomai nuo to ar buvau pradėtas planuotai, ar pramogaujant. Į šį pasaulį atėjau su tvirta gamtos dėsnių samprata, kurių labai norėčiau laikytis...

III dalis. Tikra branda, arba „Kas ne su mumis, tas prieš mus“

Trys dalykai tąsyk sugrąžino mane pas savus, ta prasme, savo gentainius - tėvo paleista mano pusėn gan sunki gryno krištolo peleninė (šukės byrėjo tris metrus kairiau), prasidėjusi mano lytinė branda bei galutinai užbetonuota vieta, iš kurios skindavau smilgas. Lytinė branda įpareigojo – kraitis būtinas. Pradėjau betonuoti ir aš.

IV dalis. Gyvenimas

Mano žmonos vardas – Marija (susipažinome betonavimo darbų metu). Susilaukėme trijų vaikų. Mergaitė – Zulfina, bei du berniukai – Actekas ir Birutė. Visi vaikai pakrikštyti labai šiuolaikiškai, griežtai besilaikant tarptauninės seksualinių reformų organizacijos reikalavimų. Mūsų šeima labai religinga.
Pats gyvenimas tekėjo kaip ir pas visus, gan įprastai – dirbome, pramogavome, ilsėjomės. Laisvu nuo darbo metu skaičiuodavome metrais, kilometrais ir kubais kiek dar suspėsime užbetonuoti. Kiek liūdesio sukėlė vienas nemalonus įvykis – labai mlylime vaikus ir vardan kilnaus tikslo – pramogos, buvome sugalvoję įsivaikinti mergaitę iš Mongolijos. Planas nepavyko – buvome per mažai žinomi pramogų pasaulyje. Po truputį artėjo mūsų pamainos, arba kitaip – gyvenimo pabaiga.

V dalis. Saulėlydis

Ligos smarkiai nekamuoja, gal tik judinant kūną skausmas primena mums tuos gerus senus, legendinius bei prasmingus gyvenimo metus. Betonas. Artimas širdžiai žodis. Kada ne kada aplanko vaikai, anūkai. Kartą per mėnesį Marija eina į paštą paimti pensijos. Grįždama nuperka maisto.
Džiaugiamės, kad Europa vis dar vieninga, su mumis. Galvojame ir apie laimę, nežiūrint to, kad ne kartą dėl to teko nukentėti. Ne dėl laimės. Dėl paties galvojimo...

VI dalis. Pabaiga
 
 
1. Nesvarbic    (2013 08 17 11:59)  
Nebaigta byla, iš archyvo ištraukta.
 
 
2. VaRom    (2013 08 17 15:25)  
papasakok kazka daugiau apie si projekta
 
 
3. Edita    (2013 08 17 15:50)  
Dedate vertinimui ne savo darbą...
 
 
4. A.L.    (2013 08 17 18:05)  
3/ bet man jis gražus...
čia iliustracija sekančiai istorijai:

Paprasto gyvenimo istorija

I dalis. Vaikystė.

Kadangi mano vaikystė buvo laiminga, rašyti apie tai neverta – šypsenos kultas mūsuose visai nepopuliarus – niekas to neskaitys.

II dalis. Jaunystė, arba brandos pradžia

Laimės priepuoliai baigėsi – prasidejo priekaištai.
Gulėdavau aukštielninkas ant žemės, skaičiuodavau debesis, laukdavau bepasirodysiančios saulės – man patiko jos skleidžiama šiluma. Dar vienas iš mano mėgstamiausių užsiėmimų – įsikąsti dantimis smilgą ir, absoliučiai užmiršus laiko sąvoką, mąstyti, svajoti ir džiaugtis gyvenimu – tada aš dar buvau jaunas ir galvojau, kad tai pagrindinis mano turtas. Visa tai man atrodė be galo prasminga. Mano mintys kartais būdavo čia, visai arti, kartais labai toli, spėju, kad kažkur pakeliui link saulės. Jau tada žinojau žodį „filosofija“, ko pasekoje bandydavau mintis dėlioti savyje tam tikra tvarka, vengiant chaoso. Man paprasčiausiai būdavo gera, jaučiau, kad esu gyvas.
Garsiai mamos arba tėvo išrėkti žodžiai „tinginys“, „nevykėlis“, „veltėdis“, kaip aš tada maniau, smarkiai stabdė mano brandos procesą. Į priekaištus mano adresu stengiausi teisintis, kaip antai:
-Bet juk aš nieko nebetonuoju, nekertu, nekasu, nemarinuoju, neklijuoju, neskriaudžiu, nepumpuoju, neteršiu ir galų gale, netgi nepolitikuoju. Ar to maža? Aš viso labo guliu ir skaičiuoju debesis...aš niekam nekenkiu – juk tai gerai, tai prasminga.
Su gilia ironija tėvas:
-...ir nevalgai nieko?
-Bet juk iš manęs atimta galimybė susirasti maisto pačiam. Juk beveik visi miškai iškirsti, medžioklės plotai jau užbetonuoti, o tie kur liko, labai griežtai kontroliuojami dėl medžioklės pramogai, o ir labai nedaug žuvies rūšių liko, prisitaikiusių gyventi vandenyje, smarkiai atskiestame indų plovikliu. Iš kur man gauti maisto? Pinigų pirkti pramoniniam maistui aš neturiu, nes nebetonuoju. Seka logiška išvada – tie kurie betonuoja, tie ir privalo mane maitinti. Mano gimimas - dėsningas reiškinys, nepriklausomai nuo to ar buvau pradėtas planuotai, ar pramogaujant. Į šį pasaulį atėjau su tvirta gamtos dėsnių samprata, kurių labai norėčiau laikytis...

III dalis. Tikra branda, arba „Kas ne su mumis, tas prieš mus“

Trys dalykai tąsyk sugrąžino mane pas savus, ta prasme, savo gentainius - tėvo paleista mano pusėn gan sunki gryno krištolo peleninė (šukės byrėjo tris metrus kairiau), prasidėjusi mano lytinė branda bei galutinai užbetonuota vieta, iš kurios skindavau smilgas. Lytinė branda įpareigojo – kraitis būtinas. Pradėjau betonuoti ir aš.

IV dalis. Gyvenimas

Mano žmonos vardas – Marija (susipažinome betonavimo darbų metu). Susilaukėme trijų vaikų. Mergaitė – Zulfina, bei du berniukai – Actekas ir Birutė. Visi vaikai pakrikštyti labai šiuolaikiškai, griežtai besilaikant tarptauninės seksualinių reformų organizacijos reikalavimų. Mūsų šeima labai religinga.
Pats gyvenimas tekėjo kaip ir pas visus, gan įprastai – dirbome, pramogavome, ilsėjomės. Laisvu nuo darbo metu skaičiuodavome metrais, kilometrais ir kubais kiek dar suspėsime užbetonuoti. Kiek liūdesio sukėlė vienas nemalonus įvykis – labai mlylime vaikus ir vardan kilnaus tikslo – pramogos, buvome sugalvoję įsivaikinti mergaitę iš Mongolijos. Planas nepavyko – buvome per mažai žinomi pramogų pasaulyje. Po truputį artėjo mūsų pamainos, arba kitaip – gyvenimo pabaiga.

V dalis. Saulėlydis

Ligos smarkiai nekamuoja, gal tik judinant kūną skausmas primena mums tuos gerus senus, legendinius bei prasmingus gyvenimo metus. Betonas. Artimas širdžiai žodis. Kada ne kada aplanko vaikai, anūkai. Kartą per mėnesį Marija eina į paštą paimti pensijos. Grįždama nuperka maisto.
Džiaugiamės, kad Europa vis dar vieninga, su mumis. Galvojame ir apie laimę, nežiūrint to, kad ne kartą dėl to teko nukentėti. Ne dėl laimės. Dėl paties galvojimo...

VI dalis. Pabaiga
+2
 
 
5. Rūta**    (2013 08 17 19:44)  
ačiū už paprasto gyvenimo istoriją :)
 
 
6. Rudens dvelksmas kuždesiu virtęs    (2013 08 23 11:43)  
Tiek gero laiko užturėjau byla beskaitant. Šauniai atšauta ;-)
 
 

Pelkė
2013 08 17 10:03
Uogos: 6
Musmirės: 0
Viso balų:   6
Žiūrėta kartų:   3169

Balsų pasiskirstymas:
. 3 3.5 4 4.5 5
00000
40001
1000 0
(balsai vėluoja viena para)