Laura Galinskienė
Rudeniu kankinasi gamta...
“Rudeniu kankinasi gamta,
Ji nemoka abejingai mirti.
Džiaugsmas budi, jis čia pat, greta,
Tik sunku nuo skausmo jį atskirti.

Tik sunku atsisakyti to,
Ko galbūt iš viso neturėjai.
Pakartok, dar sykį pakartok.
Kaip mane mylėjai – nemylėjai.

Kaip buvai arti, labai arti,
Taip arti, kad net sunku tikėti.
Žmonės tampa viens kitam kiti
Ir be dulkių pradeda pilkėti.

Mes dar galim būti dideliais
Kaip kad rytas gali eit į dieną.
Tik nėra kam pasakyt – atleisk,
Nes abu privalom būti vienas.

Tu mane nuprauski savimi,
Savo lūpom tu mane pagirdyk
Ir paverski laiką ugnimi
Dangui matant, žemei viską girdint.”

Justinas Marcinkevičius

 
1.    (2012 09 28 22:12)  
4?
 
 
2. Geraldas Galinauskas    (2012 09 28 23:48)  
5
 
 
3. Dailidė    (2012 09 29 00:21)  
super tik eiles cia nereikalingos ir taip pakankamai stipru,nors klasika nemirsta
 
 
4. Mindaugas Dryža    (2012 09 29 20:06)  
patiko.ir eiles taip pat:)
 
 
5. vikaras    (2012 09 30 02:05)  
tagi nugi ok..o eiles-moku mintinai-bo reikėjo teip..:))
 
 
6. Palmira    (2012 10 02 09:17)  
+
 
 
7. .    (2012 10 15 00:44)  
Kai medžiai džiūsta, lapai krenta. Gražu.
 
 
8. Erikas R    (2012 10 16 16:59)  
Grazus apdirbimas.+5
 
 
9. T.D.    (2013 01 07 08:50)  
Puiki serija..5
 
 
10. AUDrius a    (2013 01 31 13:49)  
labai fainiai +5
 
 
11. Laura Galinskienė    (2013 02 01 20:11)  
Ačiū! :)
 
 
12. Devukas    (2013 03 04 14:17)  
5+
 
 
13. Laura Gedžiūnaitė    (2013 04 12 20:43)  
5555 visoms
 
 
14. Laura Galinskienė    (2013 04 12 22:09)  
13/ ačiū :)
 
 

2012 09 28 18:31
Taškai: 64
Žiūrėta kartų:   3209