20080921 | Badlands, SD
Šios nederlingos žemės Pietų Dakotoje, tai ne kas kita, kaip senovinės jūros dugnas, pilnas moreninių liekanų ir grunto. Uolos švytėjo visomis iki tol jau matytomis spalvomis, bet po ilgesnio laiko tarpo jau vėl spėjome pasiilgti ir hoodoos ir Didžiojo Kanjono, ir Braiso bei Arkų ar Ziono kolorito. Ispanai šias vietas vadino tiesiog pragaištinga žeme, prancūzai – sunkiai pereinamomis žemėmis, o lakotai – nederlinga žeme.
Praleidome čia visą mums likusį laiką nuo pavakarių iki sutemų, taigi parsivežiau iš čia nuostabių saulėlydžių prisiminimus ir nuotraukas, o kelionės pabaigą paskelbė ryškūs žaibai rytų danguje virš dykumų susiformavusioje audroje.
Tūkstančiai atspalvių, netelpančių į jokius rėmus, horizontas, susiliejantis su saulėlydžiu darė vietovę neįprasta tarytum kitą pasaulį. Įsivaizduokite save čia karščiausią vasaros dieną, karščiausioje vietoje be vandens, be gyvybės, net vabzdžių ar gėlių, kurioms norėtumėte ką nors pasakyti. Negyva jūra. Vasarą čia galite nukentėti dėl karščio ar žaibo, žiemą - būti užpustyti ar mirtinai sušalti, bet kada čia beatvyktumėte, liksite priblokšti ir sužavėti.Tai buvo turbūt vienintelė vieta per kelionę, kur aš tikrai išgirdau tylą.
Prieš 75 milijonus metų Žemės klimatas buvo šiltesnis nei yra dabar, ir rami jūra buvo tose vietose, kurias dabar vadiname Didžiosiomis Lygumomis. Išsiplėtusi nuo Meksikos įlankos iki Kanados, ir nuo Ajovos iki Vakarų Vajomingo, jūra knibždėjo gyvybės. Tos jūros dugnas dabar yra pilkosios Badlands uolienos, kupinos fosilijų. Vėliau sekė kalnų formavimosi periodas, besistumdant tektoninėms plokštėms, ir jūra pasitraukė. Vanduo išgaravo arba ištekėjo. Tačiau vietovė dar neatrodė taip kaip dabar.
Klimatas buvo drėgnas ir šiltas, todėl pradėjo augti subtropinis miškas. Jis augo milijonus metų. Klimatas sausėjo ir vėso. Miškas užleido vietą. Pirmiausia savanai, vėliau tik pievoms, panašioms į nūdienos.
Dabar, po stipresnių audrų, tekantis nuo uolų vanduo atidengia ką nors spalvingo iš tų laikų, kai čia buvo miško gyvūnija. Aptinkama gyvūnų griaučių fosilijų pavidalu, o šios ir nudažo uolienas įvairiausiomis spalvomis. Tai yra 23-35 milijonų metų senumo gyvūnijos lobynas.
Pirmieji į šias vietas prieš 11 000 metų atklydo mamutų medžiotojai. Vėliau nomadų gentys čia gainiojo bizonus. Po to atsirado Arikara gentis, kurią XVIII a. Pakeitė Sju indėnai – lakotai, išmokę jodinėti arkliais iš ispanų. Taip jie karaliavo dar 100 metų, kol nebuvo ištumti angliakasių, ūkininkų ir karių, pakeitusių prerijos veidą. Po 40 metų pastangų 1890-aisiais indėnai buvo suvaryti į rezervatus, naminiai gyvūnai pakeitė bizonus, javų laukai – prerijas, o dar vėliau benzininiai sunkvežimiai pakeitė arklius.
Stabtelėjome nusifotografuoti tik keletoje Cedar Pass vietų: Cedar Pass Lodge, Cliff Shelf Naturel Trail, Window Trail ir Door Trail, taip pat prie savojo kemperio, atlaikusio tokią ilgą kelionę ir mūsų nenuvylusio, nes kitą dieną jau turėjome pasiekti Chicago.
O po to – tik ilgas nuobodus kelias ištisą naktį per Pietų Dakotą, Minesotą, Wisconsiną ir Ilinojų Allendale link...
|
