Gyveni tam ,kad būtum apšviestas. nesvarbu kuo, o gal ir svarbu, bet šį kartą ne apie apšvietimo būdus,o apie patį faktą, kuris sąlyginai apsprendžia šiandieninę mano nuotaiką. Visi mes kovojame dėl vietos po saulę, tai turėtų reikšti, kad visi pešamės, dėl mažo lopinėlio apšviestumo, bet yra kitų, kurie spjovė ir skersai padėjo DALYKĄ ant tos saulės, atėjo į 21 amžių ir tapo apšviesti rampų šviesos, sako tai nenatūralu, bet užtai kiap efektyvu. Rampų šviesos stiprumas matyt labai smarkiai aplenkia natūraliąją saulės šviesą, nes po prožektoriais ir impulsinėmis šviesomis žmogus iškart tampa daiktu, kūrį visi pastebi.
Naivuoliai ir save vadinantys Individualistais žmonės linkę tikėti, kad gatvės žibintai ar telefono ekranas kuo puikiausiai apšvies juos tiek kiek reikia, kad būtų pastebėti ar dar geriau surasti reikiamu momentu reikiamo asmens. naivuoliai. Nežinau, bet atrodo, čia tas pats kas tikėti, kad saulės užteks visiems, o rampų šviesos yra amžinieji varikliai, gal dar pradėkime tikėti, kad mes esame visiškai nepriklausomi ir savarankiški asmenys, kurie patys įtakojam savo gyvenimą? aha, kur gi ne, ir karvės skarido, bet tik tada,kai mes miegame.
Taigi eidama prie pabaigos, norėjau pranešti, kad keliu hipotezę, kuri turėtų skambėti maždaug taip @ net ir aklas atskiria dieną nuo nakties, net ir aklas žino kada šviečia saulė, o kada kaupiasi debesys@. Tik ne visi mes tuo norime patikėti, o mano drabas ir bus šią savaitę tai patvirtinti, nes velniai rautų, svarbu, kad pats tikėtum savimi, o pateikti pavyzdžiai sudaro puikią terpę pasitikėti savimi.