jeigu būčiau fontanas, ištrykščiau ir būtų ramu.

Kartais žemaūgiai kūneliai naktimis nemiega, triauškia obuolių sėklas, lenda ausin. Sako, tu man – aš tau ir taip visą gyvenimą. Bet aš nebijau, nes žinau daugybę keršto planų. Vienas labai gražiai absurdiškas nutiko vakar naktį, maždaug apie pirmą, ir šiandien ryte, maždaug apie devintą.

Veikėjai:

JURGA – sublogusi merga, kasdien karštligiškai tiesinanti garbanotus savo plaukus. Skaito daug knygų ir žiūri daug filmų. Kitiems irgi liepia žiūrėti. Dar mėgsta girtis, jog visur gali praeiti nemokamai, bet niekada nepraeina. Gyvena viename bute su Egle ir Aiste.

EGLĖ – akiniuota merga su baisiai gražiu kirpimu, kurį vieną naktį padarė Jurga. Gražiai dainuoja ir nervinasi, kad nemoka groti gitara. Dažniausiai neturi ko valgyti. Gyvena viename bute su Jurga ir Aiste.

AISTĖ – ryža merga, nemokanti suderinti savo kanklių. Dažniausiai groja tik vieną dainą, kuri jau visiems atsibodus. Vadovauja vietoje ir ne vietoje, kartais būna agresyvi. Dažniausiai gyvena su Jurga ir Egle.

1 veiksmas.

Beveik pirma valanda nakties. Aistė grįžta iš vonios į savo kambarį. Ten lovoje guli Jurga ir skaito knygą, atsukusi stalinę lemputę į save. Aistė pasiima žurnalą, atsigula į lovą ir pastumia stalinę lemputę, kad ji šviestų į vidurį, t.y. nei į Jurgos knygą, nei į Aistės žurnalą.

JURGA: Aš nieko nematau.

AISTĖ: Mes abi nieko nematome.

Jurga išlipa iš lovos ir uždega DIDŽIĄJĄ kambario lempą.

AISTĖ: Aš pasiėmiau žurnalą su ta intencija, kad beskaitydama užmigsiu. O kaip aš užmigsiu, kai plieskia šita šviesa?

JURGA: Aš irgi su ta pačia intencija pasiėmiau paskaityti. Bet aš nieko nematau.

Aistė išlipa iš lovos, stipriai trenkia per jungiklį ir užgesina DIDŽIĄJĄ šviesą. Tada meta žurnalą ant grindų ir palindusi po antklode klausosi kaip treška Jurgos valgomas obuolys.

2 veiksmas.

Beveik devynios valandos ryto. Aistė atsikelia iš lovos ir įjungia DIDŽIĄJĄ šviesą. Tada nueina vonios link, bet vonioje – Eglė. Aistė beldžiasi ir trypčioja. Tada grįžta į kambarį. Jurga išjungusi DIDŽIĄJĄ šviesą ir įjungusi MAŽESNĘ, miega. Aistė vėl įjungia DIDŽIĄJĄ šviesą.

JURGA: Negali išjungti?

AISTĖ: Man taip patogiau.

JURGA: Tada turėsi mokėti už elektrą.

Štai taip Aistė ir Jurga susipyko. Dabar jos nešnekės penkias dienas mažiausiai.