Būna dienų, kai "pasikinkai" dviratuką ir skuodi su vėjeliu kur prie upės ar šiaip į ramią vietą, kurioje gali ramiai pamastyti, pasvajoti ir atsipalaiduoti.
Važiuoji nieko negalvodamas, tik jausdamas, kaip vėjas švelniai glosto tavo veidą, kaip kojų raumenukai dirba, lyg gerai suteptas įrenginys, kaip prieš akis medžiai ir krūmai keičia vieni kitus...
atvykus prie Nemuno įsitaisai ant nuverstos šakos ir užsisvajoji, kaip būtų gera įsitaisyti su bikiniu ant patogaus krėslo su gera knyga rankuose...
...arba kaip koks pdišachas įsitaisyti ir iš aukščiau stebėti kas vyksta aplinkui...
...pasvajoti, kad vietinis paplūdimys pavirstų į šiltų kraštų oazę...
...o esant blogam orui, įsivaizduoti kad esi tarp pievų...
...arba siautėt pagal mėgstama muziką..
[img]