Ten daug žaislų, spalvoto popieriaus, nereikalingų knygų, dulkėtų kamuolių. Kai noriu išeiti, jie man sako: "Neik dar, pabūk valandą arba penkias". Tuomet ir aš sakau, kad man reikia skubėti į autobusą. O kai išeinu iš jau tuštėjančių erdvių - sninga,sninga, sninga. Atsiveria visai kitas pasaulis. Belieka perskaityti kramtomosios gumos sudėtį ir apsispręsti, kurioje stotelėje išlipti.
